Už tai, kad liberalės Viktorijos Čmilytės-Nielsen pateiktos pataisos būtų toliau nagrinėjamos, balsavo 21 parlamentaras, prieš buvo 20 ir susilaikė 24 Seimo nariai. Projektas grąžintas iniciatorei tobulinti.
Prieš porą savaičių Seime valdančiųjų „valstiečių“ balsais liberalei išvis nebuvo leista pristatyti projekto per opozicinę darbotvarkę, liberalai protestuodami paliko salę.
Tuomet taip pat didelio atgarsio susilaikė „valstiečio“ Povilo Urbšio pasisakymas, kad liberalai projektui pristatyti galėjo parinkti kitą atstovą, o ne besilaukiančią V. Čmilytę-Nielsen. Parlamentaro elgesį svarsto Seimo etikos komisija.
Liberalė V. Čmilytė-Nielsen siūlė atsisakyti valdančiųjų „valstiečių“ pastangomis į Pagalbinio apvaisinimo įstatymą įrašyto neriboto embrionų saugojimo, nustatant, kad embrionai būtų saugomi ne mažiau kaip dvejus metus nuo pagalbinio apvaisinimo pradžios ir ne ilgiau kaip dešimt metų, dėl termino spręstu pati pora.
Parlamentarė tvirtina, kad dabartinė tvarka sukelia sunkumų poroms pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo procedūromis, nes atliekami embrionai saugomi šeimos lėšomis ir ne visi išgali tai sau leisti, ypač, kai saugojimo terminas – neribotas.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė atsakė, kad dar anksti vertinti, kiek efektyviai veikia įstatymas, nes realiai jis pradėjo veikti tik nuo pavasario.
Pagalbinio apvaisinimo įstatymas Seime po ilgų diskusijų buvo priimtas pernai, o korekcijos pradėtos jam dar nė neįsigaliojus. Praėjusios kadencijos Seimas iš pradžių priėmė konservatyvų įstatymo variantą, kuris leido sukurti tiek embrionų, kiek bus perkelta moteriai, ir ne daugiau trijų. Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė atsižvelgusi į medicinos ir teisės ekspertų poziciją jį vetavo kaip neatitinkantį šiuolaikinių gydymo metodų.
Tuomet Seimas pritarė šalies vadovės veto ir atsisakė griežtų reikalavimų, tačiau rinkimus laimėję „valstiečiai“ su kitų frakcijų parlamentarais iš naujo įregistravo pataisas su siūlymu grįžti prie draudimo šaldyti embrionus. Visuomenėje atsinaujinus aštrioms diskusijoms dėl pagalbinio apvaisinimo, „valstiečiai“ pasiūlė variantą, kuris neribojo sukuriamų embrionų skaičiaus, bet įpareigojo juos saugoti neribotą terminą, jį ir priėmė Seimas.
Seime pagalbinio apvaisinimo klausimai svarstyti ne vieną kadenciją, abiem stovykloms aštriai ginant savo pozicijas dėl embrionų skaičiaus ribojimo, jų šaldymo ir naikinimo. Viena pusė ragina ginti negimusį embrioną kaip gyvybę, kita pabrėžia porų interesus susilaukti vaikų.
Iki Pagalbinio apvaisinimo įstatymo įsigaliojimo šių metų sausį tokios procedūros darytos vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro įsakymu ir nevaisingos poros negalėjo gydymui gauti valstybės kompensavimo.
Priimtam įstatymui vaikų negalinčioms susilaukti šeimoms atvėrus kelią pasinaudoti valstybės kompensuojamomis paslaugomis pagalbiniam apvaisinimui, su tuo susijusios paslaugos jau kompensuotos šimtams šeimų.
Valstybinė ligonių kasa BNS pateikė informaciją, kad pagalbinio apvaisinimo paslaugos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis buvo suteiktos 423 moterims ir 359 vyrams, iki šių metų spalio 1-osios iš viso suteikta 1718 įvairių paslaugų už 217 tūkst. eurų.
