Pirmadienį Konstitucinis teismas (KT) baigė nagrinėti seksualiniu priekabiavimu kaltinamo parlamentaro 64-erių K.Pūko apkaltos bylą.
„Įvyko teisminių ginčų stadija, teismas išklausė tiek patį K.Pūką ir advokatus, tiek pareiškėjo atstovą. Yra mėnesio terminas teismui priimti išvadą ar galimą kitą sprendimą.
Bet jei teismas sugeba greičiau sutarti dėl teksto ir jį priimti, gali būti ir greičiau“, – po posėdžio paaiškino Konstitucinio teismo pirmininkas Dainius Žalimas.
Liudytojos apsaugotos
Bylos medžiagos klausimų D.Žalimas nekomentavo argumentuodamas uždaru posėdžiu: „Turėkime kantrybės, aš manau, išvadoje surasite visus atsakymus į klausimus.“
Beje, bylos nagrinėjimas uždarame posėdyje yra išskirtinis atvejis Konstitucinio teismo veiklos istorijoje.
Paklaustas, kodėl teisminiai ginčai ir baigiamosios kalbos vyko už uždarų durų, nors posėdyje nebedalyvavo galbūt nuo priekabiavimo nukentėjusios liudytojos, KT vadovas atsakė, jog taip nutarta dėl liudytojų apsaugos.
Posėdyje moterų tapatybė nebuvo įslaptinta, tačiau išvadoje jų pavardės nebus minimos.
Įvertino kaip nesąmonę
Pats K.Pūkas po KT posėdžio sakė savo baigiamojoje kalboje pareiškęs, kad Konstitucijos nepažeidė ir priesaikos nesulaužė.
Pirmadienį Seimo narys kartojo, kad kaltinimai seksualiniu priekabiavimu esą sufabrikuoti: „Kaltinimus vertinu kaip visišką nesąmonę – apkaltino visiškai nekaltą žmogų, kuris nieko nepadarė.
Sukurta schema, apie tai nėra ką kalbėti iš anksto, matysime, ką Konstitucinis teismas pasakys.“
Ar buvo pažeistos teisės?
Tuo metu K.Pūko parlamento apkaltos komisijos pirmininkė Dovilė Šakalienė šiek tiek atskleidė seksualiniu priekabiavimu kaltinamo politiko gynybos argumentus.
Anot parlamentarės, K.Pūkas tvirtino, kad per apkaltos procesą Seime nebuvo užtikrintos jo procesinės teisės, nes jis negalėjo dalyvauti tam tikruose posėdžiuose, pavyzdžiui, apklausiant liudytojas.
„Konstituciniam teismui pateikėme visus įrodymus ir duomenis, kad buvo užtikrintos visos K.Pūko procesinės teisės ir jis tikrai žinojo kaltinimų esmę ir turinį“, – tvirtino D.Šakalienė. Ji pridūrė, jog K.Pūkas ne visada tomis teisėmis naudojosi.
Dėl sveikatos – klaustukai
Jau kurį laiką pasiligojęs K.Pūkas pirmadienį irgi tvirtino, kad jo savijauta bloga, tačiau jis vis tiek nutarė dalyvauti baigiamajame apkaltos bylos posėdyje Konstituciniame teisme: „Mane siuntė į ligoninę.
Bet jei atsigulčiau į ligoninę, manęs nebūtų čia, vėl mane kaltintų, kad vengiu.“
Pirmajame KT posėdyje praėjusį ketvirtadienį, kai teismas išklausė liudytojus, Seimo narys nedalyvavo pateikęs nedarbingumo pažymėjimą.
Tačiau KT vadovas teigė, kad pažyma buvo netinkama, be to, teismas turi ir kitų duomenų, parodančių, kad parlamentaras galėjo dalyvauti posėdyje, jei būtų pageidavęs.
Anot D.Žalimo, tądien, kai KT atstovai pristatė K.Pūkui šaukimą į teismą, jo nebuvo namie Kaune, kaip paaiškėjo, politikas tuomet buvo Marijampolės savivaldybėje, Daukšiuose. Žiniasklaida užfiksavo, kad čia jis vadovavo tėvų sodybos remontui.
Patarėja – advokato žmona
Dėl K.Pūko veiklos pastaruoju metu kilo ir daugiau įtarimų. Paaiškėjo, kad jo padėjėja Seime Indrė Arasimavičienė yra parlamentarui KT posėdžiuose atstovaujančio advokato Manto Arasimavičiaus žmona.
M.Arasimavičiaus teigimu, jo sutuoktinė pas K.Pūką pradėjo dirbti maždaug prieš mėnesį, taigi jau kilus skandalui dėl galimo priekabiavimo.
Seimo nario advokatas teigė žmonos, kaip darbuotojos, jam nesiūlęs – esą rinkodaros specialistė I.Arasimavičienė pas parlamentarą įsidarbino pati.
K.Pūkas patvirtino, kad jo advokato žmona iš tiesų yra jo padėjėja, tačiau tikino problemų neįžvelgiantis: „Žmogus dirba, atlieka funkcijas ir aš neturiu jokių priekaištų. Jei jūs ką nors matote, jūs ir sakykite.“ („Lrytas.lt“, BNS, LR)
Prokurorai laukia Seimo žodžio
Seimui pradėjus apkaltos procesą Konstitucinis teismas turi pateikti išvadą, ar parlamento specialiosios tyrimo komisijos išvadoje nurodyti Seimo nario veiksmai prieštarauja Konstitucijai.
Seimas dar gegužę kreipėsi į KT išvados dėl K.Pūko veiksmų, tačiau procesas strigo dėl Seimo nario ilgalaikės ligos.
Dėl parlamentaro ligos užtruko ir Seime nagrinėjamas generalinio prokuroro E.Pašilio prašymas panaikinti K.Pūko teisinę neliečiamybę byloje dėl galimo seksualinio priekabiavimo ir ginklo laikymo taisyklių pažeidimo.
Prokurorų teigimu, keturių nukentėjusiųjų liudijimai ir per ikiteisminį tyrimą gauti duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog šių metų sausio ir vasario mėnesiais K.Pūkas galėjo seksualiai priekabiauti prie tarnybos ar kitais dalykiniais santykiais susijusių asmenų.
K.Pūkas į Seimą pernai buvo išrinktas pagal partijos „Tvarka ir teisingumas“ sąrašą daugiamandatėje apygardoje.