– Kodėl nusprendėte, kad reikia keisti lietuvių kalbos ir literatūros egzamino laikymo sąlygas? – „Lietuvos rytas“ pasiteiravo lituanistikos specialistų konsultacinius pasitarimus rengusio švietimo ir mokslo ministrės patarėjo Armino Varanausko.
– Jau kelerius metus stebėjome, kad rašiniui nurodytų autorių sąrašas mokinius kartais pernelyg varžo, o kai kurios egzamino vertinimo taisyklės net trukdo jį išlaikyti. Tai ypač aštriai buvo juntama šiemet.
Pasitaikė atvejų, kai mokykloje labai gerai mokęsi abiturientai neišlaikė lietuvių kalbos ir literatūros egzamino, nors jų žinios per kitų dalykų egzaminus buvo įvertintos net šimtukais.
Mat buvo laikomasi vadinamosios absoliutaus nulio taisyklės, kuri nurodė, kad, praleidus kai kuriuos privalomuosius dalykus, rašinys išvis nebūtų vertinamas ir rašoma 0 balų.
Tokia tvarka galiojo jau keletą metų, bet šįmet itin akis badė jos žalingumas, todėl susikaupė kritinė nepasitenkinimo masė ir pakako politinės valios keisti padėtį.
– Kodėl dar prireikė politinės valios, jei buvo matyti, kad taisyklė neteisinga ir trukdo protingiau vertinti mokinių žinias?
– Buvo nemažai žmonių, kurie priešinosi pokyčiams. Jie mano, kad mokinius reikia labai griežtai vertinti, įsprausti į programos rėmus, o nulio taisyklė neva juos ugdė laikytis nustatytos tvarkos.
Norime, kad mokinys pirmiausia būtų deramai įvertintas, o egzaminas atskleistų tikruosius jo gebėjimus ir tai, ko jis išmoko per mokslo metus, bet ne jo įgūdžius prisitaikyti prie taisyklių reikalavimų.
Ankstesnė vertinimo tvarka neatrodė iki galo logiška ir skaidri, todėl visuomenė pagrįstai ėmė nepasitikėti absoliutaus nulio taisykle. Atsisakydami jos, manome, dar stiprinsime ir pedagogų autoritetą.
Juk egzaminų vertintojai – patys mokytojai. Jie privalėjo laikytis nustatytų kriterijų, o visuomenės nepasitenkinimas dėl abejonių keliančių egzamino rezultatų krisdavo ant jų galvų. Vienas pokyčių tikslų ir yra egzamino vertinimo sistemą padaryti kiek įmanoma skaidresnę ir objektyvesnę.
– Ar dabar rašinį dar bus galima įvertinti ir nuliu balų?
– Taip, jei abiturientas parašys rašinį visai kita tema, nei turėjo pasirinkti. Pavyzdžiui, užuot rašęs apie Saulę lietuvių mitologijoje, pateiks rašinį „Eglė žalčių karalienė“. Toks darbas nebus vertinamas, nes abiturientas gali atmintinai išmokti iš anksto parengtos temos rašinį ir jį tik užrašyti per egzaminą. Tokių atvejų pasitaiko.
– Vis dėlto egzaminas iš dalies yra ir loterija, nes abiturientui gali būti svetima rašinio tema, sutrukdyti ir kitokios atsitiktinės aplinkybės. Ką dar reikėtų keisti siekiant objektyviau vertinti mokinių žinias?
– Mažinsime egzamino reikšmę, bet tam reikia daugiau laiko. Ketiname įvesti kaupiamojo balo sistemą, pagal kurią egzaminas sudarys tik vieną iš galutinio vertinimo dalių.
Tačiau tai jau esminis pakeitimas ir pagal įstatymą jį galima įdiegti tik pranešus apie tai prieš porą metų. Tad realiai kaupiamąjį balą galėsime pradėti taikyti nuo 2020-ųjų.
Dabar mėginame palengvinti abiturientų gyvenimą, nedelsiant atsisakydami nereikalingų suvaržymų, kurie iš esmės nekeičia egzamino tvarkos.
– Vienas palengvinimų – abiturientams suteikta teisė laisviau rinktis kūrinių autorius, kuriais remdamiesi jie privalo rašyti egzamino rašinį?
– Ši tvarka keičiama. Anksčiau buvo nurodomi autoriai, iš kurių abiturientas privalomai turėdavo pasirinkti bent vieną.
Dabar taip pat bus pateikiamas toks sąrašas, bet jis bus rekomendacinis ir mokiniai galės rinktis bet kurį kitą autorių, įtrauktą į ugdymo programą.
– Ar rašydami rašinį mokiniai privalės būtinai remtis tik lietuvių autorių kūriniais?
– Čia taip pat bus daugiau lankstumo. Į ugdymo programos privalomų autorių sąrašą įrašyta per 30 rašytojų, iš jų keturi užsienio – Williamas Shakespeare’as, Johannas Wolfganas Goethe, Albert’as Camus ir Franzas Kafka. Dabar bus galima laisviau remtis ir kuriuo nors iš pastarųjų kūrėjų.
Ir anksčiau rašant literatūros rašinį buvo leidžiama šalia bent vieno iš trijų pateikto sąrašo privalomų autorių remtis ir dar kuriuo nors rašytoju iš ugdymo programos. Bet realiai buvo pasitelkiami tik lietuvių autoriai.
Dabar abiturientas galės laisviau rinktis rašytojus iš visos mokymo programos.
Aišku, yra lituanistų, manančių, kad per šį egzaminą rašiniui turėtų būti pasirenkami tik Lietuvos autoriai, bet nusprendėme, jog būtų nelogiška neleisti mokiniams remtis ir privalomais užsienio rašytojais, kurie įtraukti į bendrąją ugdymo programą.
