Dar labiau pokyčiais džiaugėsi Kauno savivaldybės tarnautojai, mat jiems tekdavo parengti šūsnis dokumentų ir pateikti išsamius atsakymus į nesuskaičiuojamus K.Pūko paklausimus. Administracijos vadovai juokavo, kad vien šiam darbui reikėtų specialaus etato, nes tarnautojams tiesiog nelieka laiko dirbti kitų darbų.
Visuomeninio komiteto „Kaunas – kitokia Lietuva“ steigėjo K.Pūko karjera Seime susiklostė ne itin sėkmingai. Politikas pakliuvo į gėdingą seksualinio priekabiavimo skandalą, Seime pradėta apkaltos procedūra, o vėliau jį pakirto ligos.
Šiame nesėkmių fone nuotaiką jam turbūt nuskaidrino tik dešimtojo palikuonio gimimas ir žinia iš Kauno tarybos, kad bendražygiai nesėdi sudėję rankų ir gali kaip reikiant sujudinti snūduriuojančius tarybos narius.
Kai jie sprendė, atrodytų, visiškai neintriguojantį klausimą, ką deleguoti į modernaus šokio teatro „Aura“ tarybą, pasakyti savo nuomonę užsimanė K.Pūko sekėjas, visuomeninio komiteto „Kaunas – kitokia Lietuva“ atstovas A.Raižys.
Dauguma tarybos narių neteko žado išgirdę jo pareiškimą, kad šis kolektyvas labai profesionalus, tačiau, kiek teko matyti spektakliuose, jis labai profesionaliai pamėgdžioja psichikos ligonių konvulsijas, homoseksualų meilės traukulius. A.Raižys pridūrė, kad galbūt tikslingiau būtų skirti atstovą ne iš kultūros, o iš sveikatos skyriaus.
Tarybos narys taip pat citavo neva tautosaka tapusius pareiškimus apie „Auros“ spektaklius: išėjus iš salės esą norisi pjautis venas.
Tikrai būtų pagirtina, jeigu visi tarybos nariai šiek tiek turėtų supratimo apie įvairias miesto gyvenimo sritis. A.Raižys savo anketoje nurodė esantis veterinarijos gydytojas ir galima spėti, kad menai nėra stiprioji jo sritis, nes keliais sakiniais išreikštą nuomonę apie šokios teatrą „Aura“ kaunietis skaitė žvelgdamas į popieriaus lapą.
Šioje situacijoje turbūt geriausiai tiktų išvada, kad A.Raižys praleido progą patylėti, o keistoką jo išsišokimą galima paaiškinti tik noru geriau pasiruošti reikšmingam įvykiui – juk 2022-aisiais Kaunas taps Europos kultūros sostine.
Galbūt po penkerių metų A.Raižys taps pripažintu teatro kritiku, kurio recenzijos drebins garsiausius Europos teatrus, o pagrindinių spektaklių vaidmenų atlikėjų žvilgsniai perskaičius jo publikacijas išties nukryps į drebančių rankų venas?
Nereikia skubėti teisti A.Raižio. Sunkiai paaiškinamas noras pasireikšti meno srityje apėmė ir kitus žinomus kauniečius.
Štai Kauno policijos pareigūnai pradėjo tyrimą dėl vandalų suniokoto turbūt prieštaringiausiai vertinamo Kauno bienalės akcento – J.Zikaro „Laisvės“ paminklo, stovinčio Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje. Menininkas iš Japonijos T.Nishi aplink jį uždėjo dėžę, o lankytojai gali užlipti pastoliais ir iš arti apžiūrėti skulptūrą.
Trečiadienį ryte pastebėta, kad paminklą juosiančios sienos ištepliotos įvairiais užrašais – „Laisvė Laisvei“, „Lašas Laisvės“.
Kauno bienalės atstovai dėl vandalizmo kreipėsi į policiją, tačiau autoriai net nemėgino slapstytis. Menininkas V.Jakas ir advokatas S.Dambrauskas viešai paskelbė, kad tai jų sumanymas, kuris tapo savotišku atsaku į japono meninį sprendimą.
Stebint žinomų žmonių bandymus sužibėti meno srityje sunku nuspėti, ko galima tikėtis ateityje. Iki 2022-ųjų dar liko laiko pasireikšti ir meno pasaulio žmonėms, ir nieko apie jį nenutuokiantiems miesto politikams.
„Laikinoji sostinė“
