Policijos duomenimis, organizacijos „Talka“ surengtoje protesto akcijoje dalyvavo apie 300 žmonių, daugiausia – vyresnio amžiaus piketuotojai. Akcija vyko baigiantis visuomenės balsavimui už paminklą laisvės kovoms Kultūros ministerijos skelbtame konkurse. Visuomenės ir ekspertų atrankai siūlomi 5 projektai, tarp jų – ir Vyčio paramos fondo inicijuota Arūno Sakalausko skulptūra, kurią piketuotojai ragina pastatyti nepaisant to, ką parodys visuomenės nuomonė.
Protesto iniciatoriai remiasi kovą bendrovės „Vilmorus“ atliktos apklausos duomenimis, kuri, anot jų, parodė, jog 76 proc. apklaustųjų palaiko idėją iki kitų metų vasario Lukiškių aikštėje atsirastų paminklas – Tautos simbolis Vytis. Tačiau Kultūros ministerijos atstovai ją vertina skeptiškai, kadangi buvo klausiama tik apie vienintelį projektą, be to, apklausa vykdyta ne Vilniuje, o 19-oje Lietuvos miestų ir dar 20-yje kaimų.
Dalis protesto dalyvių reikalavo ir kultūros ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson atsistatydinimo dėl esą vilkinamų sprendimų statyti aikštėje Vytį.
„Mes manome, kad Vytis yra Lietuvos valstybės simbolis, pats seniausias simbolis Europos tautose, kaip didžiausios Europoje valstybės. Su Vytimi ėjome į nepriklausomybę, dalyvavome sukilimuose, partizanų kovose ir šiuo metu mūsų tautos herbas yra Vytis. Manyčiau, kad Vytis labai tinka, kaip tautos simbolis“, – žurnalistams sakė vienas piketo iniciatorių, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos valdybos Garbės pirmininkas Jonas Burokas.
Jis pabrėžia, kad piketuotojai priešinasi ministerijos surengtam konkursui, kadangi gegužę Seimas priėmė rezoliuciją, remiančią Vyčio fondo siekius Lukiškių aikštėje pastatyti Vyčio skulptūrą iki kitų metų vasario 16-osios. Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis BNS tuomet pripažino, kad fondas galėjo suklaidinti parlamentarus ir pateikė netikslią informaciją apie skulptūrą, ir tai galėjo nulemti ir balsavimo rezultatus.
„Man „Vilmorus“ nesvarbu, man svarbiausia – šitas paminklas“, – žurnalistams teigė J. Burokas, paklaustas, ar tiki, jog apklausa atspindi visų vilniečių interesus.
Jis teigė turintis duomenų, jog šiuo metu apklausoje nežymiai pirmauja Vytis, tad akcija, esą, norima išsiųsti žinią žmonėms mobilizuotis. Protestuotojų atstovas žada, jog bus rengiamos „dar rimtesnės akcijos“, jei Vytis nebus atrinktas.
Judėjimo „Talka“ pirmininko pavaduotojas Vytautas Sinica BNS teigė nežinąs ir nesidomįs, kas užsakė apklausą ir šiais klausimais pasiūlė kreiptis į skulptoriaus Arūno Saklausko paminklo projektą proteguojančio Vyčio paramos fondo vieną steigėjų Vilių Kavaliauską.
„Visuomenė remia principą, kad turi būti Vyčio monumentas. Atsižvelgiant į šią apklausą demokratinėje valstybėje neturėtų vykdomoji valdžia, tai yra ministerija, organizuoti konkurso, kuriame galima rinktis ir ne tarp Vyčio monumentų“, – kalbėjo V. Sinica.
V. Kavaliauskas BNS teigė, kad dėl Vyčio skulptūros vyko dvi apklausos, pirmoji, kovo mėnesį atlikta „Vilmorus“, esą, pačios bendrovės iniciatyva, antroji – jau rugsėjį, visuomenininkų užsakymu.
BNS „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys tvirtino, kad pirmoji apklausa turėjo užsakovą, tačiau šiam neįvykdžius sutarties sąlygų, liko „Vilmorus“ nuosavybė. V. Gaidys tvirtino, kad jos nuspręsta neskelbti. „Vilmorus“ direktorius neneigė, kad kovo mėnesio apklausos duomenys persiųsti V. Kavaliauskui, tačiau tai nesuteikia teisės ja disponuoti. Vyčio paramos fondo užsakymu rugsėjo 8 – 17 dienomis atlikta dar viena apklausa, kurios duomenis BNS pateikė V. Kavaliauskas.
V. Kavaliauskas piktinosi ir pačiu balsavimu Vyriausybės e.pilietis portale, kur nežymiai pakeitus informaciją iš to paties kompiuterio galima balsuoti daugybę kartų. Vyriausybės spaudos tarnyba BNS žadėjo pakomentuoti šią situaciją dar penktadienį.
Kultūros ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Arūnas Malinovskis BNS sakė, kad apklausa negali būti vadovaujamasi, nes joje nebuvo klausiama apie kitus projektus. Jo nuomone, Seimo rezoliucija neabejotinai turės įtakos ir žmonių pasirinkimui, tačiau tai tėra rekomendacija, o ne įpareigojimas be konkurso rinktis minimą visuomenininkų projektą.
„Bet kuris Lietuvos pilietis į tokį tiesioginį klausimą, kai nėra alternatyvaus pasirinkimo, visada atsakys: taip, pritariame. Nekvestionuojame apklausos kokybės, tik sakome, kad nebuvo pasiūlyta alternatyvių projektų“, – atkreipė dėmesį A. Malinovskis.
Kultūros ministerija ir Šiuolaikinio meno centras spalio pradžioje pristatė ekspertų komisijos atrinktus penkis geriausius darbus, iš jų geriausias bus išrinktas lapkričio pabaigoje, pusę sprendimo lems ekspertų nuomonė, kitą pusę – visuomenės balsai. Balsavimas internete lukiskiuaikste.lt baigsis šį sekmadienį.
Be Vyčio fondo projekto „Atminti ir pagerbti“, tarp atrinktų penkių idėjų – architektūros teoretiko Tomo Grunskio ir kolektyvo „aexn“ darbas „Šviesti tiesa“, siūlantis Vyčio kryžiaus formos šviečiantį aukurą, reaguojantį į žmogaus prisilietimą ir interaktyvių simbolinių grindinio apšvietimo elementų. Dar vienas darbas – skulptoriaus ir dizainerio Andriaus Labašausko projektas, kuriame siūloma įrengti aikštėje Memorialinę siena medžių motyvais, kuri primintų partizanų bunkerius. Kraštotyrininkas Algimantas Lelešius siūlo Memorialą su devyniais nedideliais baseinėlis, išdėstytais aikštėje Vyčio kryžiaus forma. Filmų ir meno instaliacijų kūrėjo Dariaus Žiūros siūlomi akcentai – galimybė kiekvienam aikštės lankytojui atlikti simoblinį garbės sargybos veiksmą, skulptūrinės formos statiniuose žmonės būtų filmuojami ir taip papildytų aikštėje nuolat rodomus vaizdus.
Dalis Vyčio memorialo autorių ir jo aktyvių gynėjų buvo tiesiogiai atsakingi už pačios Lukiškių aikštės sutvarkymo projektą: architektas Kęstutis Akelaitis buvo Lukiškių aikštės sutvarkymo projekto vadovas, architektas Gintaras Čaikauskas – rangovų, t.y. įmonės „Infes“ konsorciumo samdytas aikštės architektūrinių sprendimų autorius.
K.Akelaičio bei G.Čaikausko iniciatyva atsirado ir savotiška aikštės ašis, pavadinta „Rėdos ratu“. Šiam elementui įrengti apie 20 tūkst. eurų vertės medžiagas paaukojo keturios privačios bendrovės. Vilniaus savivaldybės teigimu, tai – „Geotechniniai darbai“, „Palmusta“, „Imeta ir ko“ bei „Betono centras“.
Lukiškių aikštės Vilniuje sutvarkymo ir paminklo joje pastatymo klausimas sprendžiamas nuo 1999 metų.
