Arenos valdytojas ieškinio nepripažino ir nesijautė esąs skolingas, bet Šiaulių apygardos teismas patenkino viešąjį interesą gynusio prokuroro Donato Micevičiaus ieškinį.
55 metų G.Radavičius ir jam pačiam priklausanti „Pramogų sala“ įpareigoti ieškinį atlyginti solidariai. Tiesa, teismo nutartis dar gali būti skundžiama aukštesnės instancijos teismui.
Paslaptis pravėrė žurnalisto tyrimas
Prieš dešimtmetį į areną įsikraustęs veikėjas ilgai buvo liaupsinamas vietos valdžios. Tačiau dienraščio „Lietuvos rytas“ žurnalistui pavyko atskleisti, kas iš tiesų vyksta už mokesčių mokėtojų milijonus iškilusioje arenoje.
Žurnalisto tyrimas virto publikacijų virtine – paaiškėjo sensacingų faktų apie arenos valdymą, sau taikomas lengvatas, pasiskirtą milžinišką algą, įdarbintus šeimos narius, savo įmonėms taikytus lengvatinius nuomos tarifus.
Galiausiai buvo atskleista, jog išdrįsta netgi suklastoti koncesijos sutartį, kuria arenos pastatas 15 metų buvo perleistas privatininkui. Iš Šiaulių miesto tarybos patvirtinto sutarties originalo dingo koncesininko įsipareigojimas dalintis su Savivaldybe gaunamu pelnu.
Teisė tris, o nuteisė – vieną
Paaiškėjus pastarajam faktui, Šiaulių apygardos prokuratūra ėmėsi ginti viešąjį interesą dėl suklastotos sutarties. Tačiau tuo metu miestą valdžiusiems politikams aiškiai kliudė bičiulystė su koncesininku – jie neprieštaravo, kad būtų sudaroma taikos sutartis.
Vis dėlto teismą pasiekė baudžiamoji byla, kurioje kaltinti G.Radavičius, klastotę savo parašu palaiminęs Genadijus Mikšys ir koncesininką kontroliuoti privalėjusiai komisijai privalėjęs, bet nieko nenuveikęs Vladas Damulevičius.
Ikiteisminis tyrimas truko taip ilgai, kad bylai pasiekus teismą G.Mikšiui sukako senatis nuo nusikaltimo padarymo.
Bylą išnagrinėjęs, o po to netrukus į pensiją išėjęs teisėjas Bronius Zalaga neįžvelgė V.Damulevičiaus veikoje nieko nusikalstamo, todėl šį veikėją išteisino, o G.Radavičius nusipurtė didžiosios dalies kaltinimų.
Tašką padėjo Aukščiausiasis teismas
Teisėjas B.Zalaga nusprendė, kad arenos valdytojas įdarbindamas sūnų, o savo ir šeimos narių bendrovei „Rūmanta“ suteikdamas išskirtinai palankias nuomos sąlygas neturėjo jokios asmeninės naudos.
Vis dėlto teko pripapažinti, kad slapti sandoriai perkant banko „Snoras“ obligacijas prasilenkė su teise. Mat pirkimai buvo suskaidyti į mažesnes kaip 50 tūkstančių litų sumas, kad nebūtų pažeista koncesijos sutartis.
Kaltu dėl piktnaudžiavimo nuteistam G.Radavičiui buvo skirta 300 MGL (11,3 tūkst. eurų) bauda, bet šiaulietis sugebėjo pasiekti pergalę Apeliaciniame teisme. Tašką padėjo Lietuvos aukščiausiasis teismas, kuris panaikino išteisinamąjį nuosprendį ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo nutartį.
Tiesa, liko nenagrinėtas civilinis ieškinys, kurį viešąjį interesą gynęs prokuroras D.Micevičius patikslino ir pateikė teismui.
Keršto planas neišdegė
G.Radavičių buvo įsiutinęs rašinių ciklas, todėl jis pabandė atsakyti didžiuliu ieškiniu.
Šiaulietis per teismą pareikalavo, kad dienraštis „Lietuvos rytas“ ir žurnalistas atlygintų 96120,38 Lt turtinę ir neturtinę žalą, prašyta net areštuoti turtą jo ieškiniui užtikrinti.
Tačiau arenos valdytojo pretenzijos teismuose buvo pripažintos niekuo nepagrįstomis.
