„Esu oponentas tokių nesisteminių sprendimų. Sugalvoti vieną ar kitą mokestį ir pabandyti eksperimentuoti. Reikia žiūrėti sistemiškai, kaip tai atsilieps ne vien žiūrint per pliuso, bet ir per minuso prizmę. Nesu priešininkas, bet turime žiūrėti kompleksiškai. Vyriausybė to neatsisako, bet esminė mokesčių pertvarka bus padaryta remiantis objektyviais kriterijais, o ne vienu ar kitu spontanišku veiksmu. Mes esame pribrendę reformoms, bet turime labai aiškiai sau pasakyti, kokie yra pliusai ir minusai, kokia būtų tiesioginė nauda. Ir žala netiesioginė gali būti, ir tokių sprendimų aš tikrai nepalaikysiu“, – sakė premjeras.
„Matote, kartais atrodo, kad pažiūrėjus buhalteriškai arba padarius diferenciaciją, turėtų būti surinkta daugiau mokesčių. O realiai žiūrint daugiau atsiranda ir slepiančių mokesčius. Reikia nežlugdyti iniciatyvos ir vidurinės klasės, kurios taip ir nesugebame apsibrėžti“, – sakė S.Skvernelis.
S.Skvernelis taip pat įvardijo, kas, jo nuomone, yra laikoma vidurine visuomenės klase.
„Priklausomai nuo atskirų profesijų, bet ta suma, manau, svyruoja nuo 1000 iki 1500 eurų į rankas per mėnesį. Tiek vidurinei klasei turi pakakti“, – tikino premjeras.
Seimas antradienį po pateikimo pritarė pataisoms dėl naujų gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifų. Jos į plenarinių posėdžių salę grįš pavasarį, po to, kai bus aptartos komitetuose.
Konservatoriai Žygimantas Pavilionis, Paulius Saudargas ir Laurynas Kasčiūnas siūlo pajamų dalį iki 21,6 tūkst. eurų per metus apmokestinti 12 proc., o didesnę sumą – 19 proc. tarifu. Konservatoriai taip pat siūlo naikinti 5 proc. tarifą, kuris dabar taikomas individualiosios veiklos pajamoms.
Buvę ir esami socialdemokratai Algirdas Sysas, Andrius Palionis bei Rasa Budbergytė siūlo įvesti keturis GPM tarifus: iki 20 tūkst. eurų pajamų per metus – 15 proc. tarifą, 20–30 tūkst. eurų – 16 proc., 30–40 tūkst. eurų – 17 proc., o daugiau nei 40 tūkst. eurų – 20 proc.
Šie tarifai būtų taikomi apskaičiuojant ir deklaruojant 2019 metų ir vėliau gautas pajamas.
Pasak A.Palionio, vertinant remiantis 2015 metų duomenimis, tokie mokesčiai paliestų 126 tūkst., arba 11 proc., dirbančiųjų, o į biudžetą įplauktų beveik 100 mln. eurų pajamų. „Tvarkietis“ Algimantas Dumbrava prognozuoja, kad didesni mokesčiai gali išplėsti šešėlį.
Spalio viduryje Seime pristatydamas 2018 metų biudžeto projektą finansų ministras Vilius Šapoka įspėjo, kad progresiniai mokesčiai nepasiteisintų, nes šalyje per mažai daug uždirbančiųjų.
