Tyrimo metu gyventojų teirautasi, kokie buvo jų lūkesčiai ir kaip jie vertina pirmuosius parlamentarų darbo metus.
45 proc. apklaustųjų Seimo darbą įvertino blogai, 13 proc. – gerai, o 42 proc. nuo vertinimų susilaikė.
Seimas į pirmąjį posėdį susirinko prieš metus ir vieną dieną – 2016 metų lapkričio 14-ąją.
Ketvirtadalis – nusivylę
Skaidant rezultatus detaliau, beveik ketvirtadalis (23,6 proc.) gyventojų sakė, kad pirmieji Seimo darbo metai buvo blogesni nei jie tikėjosi, o 20,9 proc. respondentų nurodė, kad Seimo darbą vertina blogai, kaip ir tikėjosi.
Maloniai Seimas nustebino tik kas dvidešimtą gyventoją – 5,2 proc. apklausos dalyvių tvirtino, kad Seimas dirbo geriau nei jie tikėjosi. 8 proc. parlamentarų darbą įvertino gerai, kaip ir tikėjosi.
Trečdalis respondentų pasirinko atsakymą, kad Seimo darbo nevertina „nei gerai, nei blogai“, 9 proc. sakė neturį nuomonės.
Tyrimo metu spalio 14-29 dienomis apklausti 1007 Lietuvos gyventojai nuo 15 iki 74 metų. Paklaida siekia 3,1 procento.
Darbai: alkoholis ir urėdijos
Kovodamas su paplitusiu alkoholizmu, Seimas birželį nusprendė, kad nuo 2018 metų bus uždrausta alkoholio reklama, jis bus parduodamas tik asmenims nuo 20 metų, trumpės pardavimo laikas, tačiau sprendimą dėl specializuotų parduotuvių atidėjo.
Parlamentarai liepą atvėrė kelią urėdijų reformai – numatyta, kad valstybinių miškų valdymas bus sutelktas vienoje įmonėje, bet reformos įgyvendinimas priklausys nuo Vyriausybės sprendimų.
Po kai kurių pataisų liepą įsigaliojo naujas Darbo kodeksas, palengvinęs darbuotojų atleidimą. Vasarį Seimas įstatymu įtvirtino fizinių bausmių vaikams draudimą, o rugsėjį patvirtino vaiko teisių apsaugos reformą.
Seimas taip pat sustiprino Lietuvos įsitraukimą į NATO ir priėmė sprendimus, kuriais siekiama blokuoti Baltarusijoje netoli Lietuvos sienos statomą Astravo atominę elektrinę.
Skandalai: korupcija ir Rusija
Per pirmuosius darbo metus Lietuvą sudrebino keli politinės korupcijos skandalai – teisėsauga įtarimus pateikė Liberalų sąjūdžiui ir Darbo partijai. Anksčiau įtarimai pateikti partijai „Tvarka ir teisingumas“. Įtarimų sulaukęs parlamentaras Gintaras Steponavičius pasitraukė iš liberalų gretų.
Dėl įtartintų ryšių su Rusija socialdemokratui Mindaugui Basčiui pradėta apkalta, o Kęstutis Pūkas sulaukė apkaltos ir kaltinimų seksualiniu priekabiavimu.
Seimo Antikorupcijos komisija tyrė socialdemokrato Artūro Skardžiaus šeimos interesus energetikoje ir galimą interesų konfliktą. Žiniasklaidos dėmesio centre ilgą laiką buvo „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio ir vėliau iš Seimo pasitraukusios Gretos Kildišienės santykiai.
Šią savaitę policija pradėjo tyrimą dėl įtarimų, jog Seimo narys Linas Balsys galėjo automobilį vairuoti neblaivus. Jo šeima pranešė, kad Seime nesirodantis politikas šiuo metu yra gydytojų ir artimųjų globoje. „Valstiečiai“ savo ruožtu inicijuoja apkaltą konservatoriui Vytautui Juozapaičiui dėl jo koncertinės veiklos.
Iššūkiai: stabilumas ir emigracija
Veiklos metinių nesulaukė ir porinkiminė valdančioji „valstiečių“ bei socialdemokratų koalicija. Iš jos nusprendus trauktis daliai socialdemokratų, „valstiečiai“ gali susidurti su iššūkiu užsitikrinti daugumos paramą svarbiems sprendimams. Politikams didėja spaudimas imtis ryžtingos mokesčių reformos, kad sumažintų didžiulę socialinę nelygybę.
Seimas birželį patvirtino abstraktų planą dėl aukštųjų mokyklų pertvarkos, tačiau reali reforma galėtų įvykti tik priėmus konkrečius sprendimus ir pakeitus įstatymus.
Įvertinę Konstitucinio Teismo poziciją ir emigrantų lūkesčius, parlamentarai turės apsispręsti, ar skelbti referendumą dėl dvigubos pilietybės praplėtimo.
Seimo darbotvarkėje taip pat turėtų atsidurti valstybės tarnybos reforma, tačiau Vidaus reikalų ministerijos projektas jau sulaukė daug kritikos.
Dominuoja „valstiečiai“
Seime daugiausia dirba Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovų. Ši partija delegavo Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį, „valstiečių“ frakcijoje yra 56 parlamentarai. Konservatoriai Seime turi 31 atstovą.
Po nesutarimų dėl tolesnio darbo valdančiojoje koalicijoje socialdemokratai skilo į dvi grupes – partijos pirmininko Gintauto Palucko šalininkai turi septynis atstovus, o koalicijoje pasilikusią Lietuvos socialdemokratų darbo frakciją sudaro 12 narių, įskaičiuojant du „darbiečius“.
Liberalai Seime turi 13 Seimo narių, Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga – aštuonis atstovus, septyni parlamentarai dirba „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijoje, šeši politikai priklauso Mišriai Seimo narių grupei.
