Nerimas teismų koridoriuose: nėra iš ko mokėti algų, darbuotojai laukia kitų metų

Per krizę 2009 metais sumažinus teismų finansavimą jis niekada negrįžo į tą lygį, kuris būtinas norint teismų sistemai tinkamai funkcionuoti.

Daug metų gruodžio mėnesio atlyginimo daugelio šalies teismų darbuotojai sulaukdavo tik kitų metų pradžioje.

Šiemet padėtis dar pablogėjo – jau ėmė stigti pinigų lapkričio mėnesio atlyginimams, o atlygį už darbą gruodžio mėnesį daugelio šalies teismų darbuotojai šiemet matys kaip savo ausis.

Šiaulių apylinkės teismo pirmininkė Gema Janušienė portalui lrytas.lt sakė, kad lėšų pakako tik lapkričio mėnesio avansui.

„Jei darbuotojai sirgs, gal pavyks sutaupyti lėšų ir lapkričio mėnesio atlyginimui, bet gruodžio mėnesio atlyginimams pinigų nėra“, – liūdnai konstatavo G.Janušienė.

Pasak Šiaulių apylinkės teismo pirmininkės, trūksta lėšų ne tik atlyginimams, bet ir kitoms teismui funkcionuoti būtinoms išlaidoms.T

„Tokia nenormali padėtis teismų sistemoje skaudina. Ką pasakyti savo darbuotojams ir jų šeimos nariams prieš didžiąsias metų šventes?“ – retoriškai klausė G.Janušienė.

Nuojauta, kad Kalėdų stalas vėl bus skurdus, temdė ir ketvirtadienį naujojo Šiaulių apylinkės teismo pastato atidarymo iškilmėse, į kurias atvyko daug garbių svečių, dalyvavusių teismo darbuotojų nuotaiką.

Į šias iškilmes atvykęs Aukščiausiojo Teismo (AT) pirmininkas Rimvydas Norkus portalui lrytas.lt sakė, kad teismų sistemos finansavimas po krizės nė vienais metais nebuvo pakankamas.

„Teismų sistemos poreikiai formuojant valstybės biudžetą nėra dengiami tiek, kiek būtina, o tik 75-80 procentų. Yra laikoma, kad metų eigoje teismai turi galimybę sutaupyti.

Panaši problema egzistuoja visuose šalies teismuose.

Šiemet situacija šiek tiek sudėtingesnė nei ankstesniais metais, nes 2017 metus teismų sistema jau pradėjo turėdama tam tikrų nepadengtų įsipareigojimų iš 2016 metų“, – konstatavo R.Norkus.

Pasak AT pirmininko,vykdomosios valdžios institucijos yra nuolat informuojamos apie tokią teismų finansinę būklę:„Formuojant 2018 metų biudžetą mes esame pateikę informaciją apie savo poreikius ne tik dėl finansavimo per metus, bet ir padengiant ankstesnius įsipareigojimus.“

R.Norkaus teigimu, situacija, kai valstybinės valdžios institucija neturi lėšų metų pabaigoje išmokėti darbo užmokesčio darbuotojams, yra nenormali.

„Aš nekalbu apie teisėjus, kurie galbūt mažiau socialiai pažeidžiami nei kiti teismų darbuotojai. Teismo posėdžių sekretorių, teisėjų padėjėjų atlyginimas tikrai nėra didelis. Pavyzdžiui, teismo posėdžių sekretorės uždirba apie 500 eurų, o kartais ir mažiau.

Kalbos apie itin didelius teisėjų atlyginimus taip pat, manau, yra laužtos iš piršto. Vidutinis teisėjo atlyginimas atskaičius mokesčius yra apie 1600 eurų.

Įvertinus tai, kad, norint tapti teisėju, reikia ir atitinkamo išsilavinimo, ir darbo stažo, ir profesinės patirties, teisėjo profesija atlyginimo prasme tikrai jau nėra tokia patraukli, kaip galėtų atrodyti to nežinančiam žmogui“, – sakė R.Norkus.

Paklaustas, kaip bandoma spręsti susidariusią padėtį, AT pirmininkas sakė, kad dedamos visos pastangos.

„Bandome įtikinti vykdomosios valdžios atstovus, kad ši situacija būtų sprendžiama. Mus palaiko Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Tikiuosi, kad bus išgirsta ir jo nuomonė, nes problema yra ir ji turi būti sprendžiama valstybės mastu.

2009-2010 m. sumažinus teismų finansavimą jis niekada negrįžo į tą lygį, kuris būtinas norint teismų sistemai tinkamai funkcionuoti.

Šiemet kyla grėsmė, kad jau lapkritį nebus išmokėtas atlyginimas visų teismų darbuotojams.

Situaciją bandome suvaldyti ir panaudodami savo vidinius resursus, perskirstydami biudžetus, bet šių pastangų norint išspręsti įsisenėjusią problemą tikrai nepakaks“, – sakė AT pirmininkas.

Šiaulių apylinkės teismo naujojo pastato atidarymo iškilmėse dalyvavęs Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas sakė, kad lėšų atlyginimams trūkumas jaučiamas ir kitose teisėsaugos institucijose, bet ši problema ypač jautri teismų sistemoje.

Portalui lrytas.lt J.Sabatauskas sakė, kad, norint išspręsti teismų darbuotojų atlyginimų problemą, šiemet reikėtų papildomų 2 milijonų 693 tūkstančių eurų.

„Tai, kad ima stigti lėšų teismų sistemos darbuotojams, aš vertinu vienareikšmiškai – tai nenormali situacija ir to save gerbiančioje valstybėje negali būti.

Teismų sistemos biudžetas daug metų formuojamas planuojant, kad jie susitaupys lėšų patys: dalis darbuotojų sirgs ar nedirbs dėl kokių nors priežasčių. Bet geras šeimininkas neturi taip planuoti.

Šią padėtį turėtų keisti Vyriausybė, nes tik ji turi turi išimtinę teisę planuoti ir teikti Seimui biudžeto projektus.

Tai mes savo Teisės ir teisėtvarkos komiteto sprendimu ir padarėme. Mes pasiūlėme didinti asignavimus teismams. Vakar Biudžeto ir finansų komitete pristatant mūsų siūlymus išgirdau, kad šis komitetas siūlys Vyriausybei persvarstyti teismų sistemos finansavimą.

Tikiuosi, kad šįkart į mūsų siūlymus bus atsižvelgta ir kad teismai kitiems metams gaus finansavimą dvylikai mėnesių, o ne dešimčiai ar dešimčiai su puse mėnesio, kaip būdavo anksčiau“, – vylėsi J.Sabatauskas.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas sakė, kad tvirtinant kitų metų teismų biudžetą turėtų būti įskaičiuoti ir ankstesni įsiskolinimai.

„Teismuose yra problemų ne tik lėšų stygiaus atlyginimams.

Skolų atsirado ir dėl pakilusių pašto išlaidų. Daugėja išlaidų vertimams.

Norint padengti visas teismų sistemos skolas, reikia 4 milijonų 213 tūkstančių eurų“, – sakė J.Sabatauskas.

Kad teismuose dėl lėšų stygiaus atlyginimams susidariusi situacija yra nenormali, sutiko ir Šiaulių apylinkės teisme apsilankiusi Lietuvos Respublikos prezidentės vyriausioji patarėja teisės klausimais Rasa Svetikaitė.

Tačiau prezidentės patarėja nebuvo tokia kategoriška.

„Kai žmonės ne pirmus metus metų pabaigoje negauna atlyginimo, negalima pasakyti, kad tai normalu. Bet turime pasakyti, kad Vyriausybė formuodama biudžetą turi paisyti visų žmonių poreikių.

Gydytojai, mokytojai, socialiniai darbuotojai – mes tikrai negalime pasakyti, kad šie žmonės uždirba pakankamai. Valstybės finansinės galimybės leidžia tiek, kiek jos leidžia. Biudžetas nėra guminis – svarbiausia, kad paskirstymas biudžete būtų teisingas“, – aiškino R.Svetikaitė.

Prezidentės patarėjos manymu, šios problemos išsprendimu turi būti suinteresuota valstybė.

„Aš manau, kad Vyriausybė ieškos tų galimybių, kad to, ko trūksta teismams, būtų surasta, o trūksta tikrai ne tokio masto lėšų, kurių valstybė negalėtų sau leisti skirti teismams. Bet valstybė turi tenkinti visų žmonių poreikius ir nėra nė vieno išskirtinio“, – sakė R.Svetikaitė.

Prezidentės patarėjos nuomone, teismai šiandien su šita problema susitvarko pasiskolindami iš kitų metų: „Daugelio teismų vadovybė tuos klausimus išsisprendžia.“

R.Svetikaitė pabrėžė, kad ne visi teismų vadovai tinkamai tvarkosi savo teismo biudžetą, yra ir neūkiškumo atvejų.