„Tikiu, kad liberalai turi likti nuoseklia ir kritiška opozicija. Savo ruožtu matau vis mažiau prasmės būti tarp liberalų, kadangi dabartinė partijos vadovybė neturi jokios ateities vizijos bei strategijos“, – BNS atsiųstame pareiškime sakė V. Gailius.
„Todėl laikas apsispręsti: reikia trauktis arba imtis atsakomybės. Apsisprendžiau rinktis antrąjį kelią ir pareiškiu, kad kandidatuosiu į partijos pirmininkus“, – pridūrė jis.
Jis yra pirmasis politikas, viešai paskelbęs apie kandidatavimą į liberalų lyderius. Partijos pirmininko rinkimai vyks suvažiavime gruodžio 9 dieną.
Šiuo metu liberalams laikinai vadovauja jų frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas. Jis šį postą užėmė, kai spalio pabaigoje pirmininko pareigas paliko Vilniaus meras Remigijus Šimašius, savo ruožtu reaguodamas į trijų partijos valdybos narių pasitraukimą.
Nesutarimus Liberalų sąjūdyje pastaruoju metu kelia pusantrų metų besitęsiantis teisėsaugos tyrimas, kur įtarimai pareikšti pačiai partijai, ir lapkričio pradžioje Vyriausiosios rinkimų komisijos priimtas sprendimas neskirti pusmečio dotacijos.
V. Gailius tvirtino, jog liberalai turėtų bendradarbiauti su teisėsauga, o ne per procedūras priešintis teisingumo įgyvendinimui.
„Jau kurį laiką Lietuvos Liberalų sąjūdis nesugeba rasti išeities iš besitęsiančio korupcijos skandalo ir mesto šešėlio visai partijai, nesugeba atsinaujinti, pastebiu, jog partijai trūksta aiškios lyderystės ir strategijos kaip atsinaujinti ir įtikinti rinkėjus vėl mumis patikėti“, – sakė Seimo narys.
Jis taip pat neigė žiniasklaidos pranešimus, jog kandidatuoja į ūkio ar teisingumo ministrus ir tvirtino, jog tai „yra vienas iš tokių bandymų paskalomis diskredituoti tiek mane, tiek partiją“.
Pernai birželį vykusiuose Liberalų sąjūdžio pirmininko rinkimuose V. Gailius surinko kiek daugiau nei 20 proc. partiečių balsų ir užėmė trečią vietą.
Už Liberalų sąjūdį šiuo metu balsuotų 9 proc. rinkėjų, rodo naujienų agentūros BNS užsakymu tyrimų kompanijos RAIT rugsėjį atlikta apklausa.