Tokia pareigūnų pozicija, švelniai tariant, keista. Nesuvokiama sveiku protu. Nutarimą apskųsime“, – Generalinės prokuratūros prokurorui Dariui Čaplikui nusprendus atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Rūtos Vanagaitės pasisakymų apie Adolfą Ramanauską-Vanagą, apstulbęs pasakojo Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio pirmininkas Giedrius Gataveckas.
LLKS taryba spalio pabaigoje kreipėsi į prokuratūrą, prašydama iškelti baudžiamąją bylą dėl A.Ramanausko-Vanago apšmeižimo ir mirusiojo atminimo paniekinimo.
R.Vanagaitė pasisakymai apie legendinį partizaną nė kiek nebuvo panašus į nuomonės išreiškimą – tai buvo teiginiai: „KGB agentas“, „Tarybų Sąjungos apologetas“, „Niekas jo nekankino“, „Išdavė savo bendražygius“.
Kalbėdama apie žydų žudynes karo metais, R.Vanagaitė pareiškė, jog A.Ramanauskas-Vanagas buvo „tų procesų dalyvis“.
R.Vanagaitė nepateikė jokių įrodymų, ji bandė remtis klastojimais garsėjusių sovietinių budelių organizacijų – NKVD, KGB dokumentais, kuriuose tiesios nė su žiburiu nerasi.
Visuomenėje kilo pasipiktino banga, nuskambėjus R.Vanagaitės žodžiams, jog partizanų vadas nepatyrė kankinimų – pagal tokią logiką, jis pats išsidūrė akį, šešis kartus prasikirto voką, žalojo lyties organus ir dar iki komos save padaužydavo.
Dezinformaciją pie A.Ramanauską-Vanagą ji skleidė ir užsienio žiniasklaidai.
„Net jei R.Vanagaitė ir imtų aiškinti, jog tai tik nuomonė – už žmogų juodinančią nuomonę taip pat yra numatyta atsakomybė. Pagal tokią logiką aš galiu išvadinti ką noriu žmogžudžiu, pedofilu, išdaviku“, – piktinosi G.Gataveckas.
Pasak jo, Lietuvos laisvės kovos sąjūdis skųs prokuratūros nutarimą.
„Šis nutarimas labai įskaudino patriotiškai nusiteikusius žmones. Ciniški prasimanymai paskleisti apie svarbų valstybės veikėją, vieną okupuotos pokario Lietuvos vadovų, ginkluoto pasipriešinimo lyderį.
Ar Lietuva nebeturi jokio stuburo, jokių principų, kad galima leisti niekinti labiausiai tėvynei nusipelniusius, gyvybę dėl jos paaukojusius kovotojus?
Jei sunaikini, sumenkini didvyrius – tautos nebelieka“, – nevyniojo žodžių į vadą atkurto Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio vadovas G.Gataveckas.
Anot LLKS vadovo, jei panaši informacija būtų paskleista apie prezidentę Dalią Grybauskaitę ar kitą aukštas pareigas einantį žmogų, byla būtų greitai iškelta.
„Stebiuosi, kad po R.Vanagaitės paskleisto purvo apie vieną iškiliausių pokario kovų asmenybių, nesulaukėme nė vieno valstybės vadovo reakcijos. Tylėjo prezidentė, premjeras, Seimo pirmininkas.
Negi jiems iš tikrųjų nė kiek dėl to neskaudu? Tai – stručio pozicija“, – kalbėjo G.Gataveckas.
Manantiems, kad iškėlus bylą R.Vanagaitei, ji būtų vaizduojama auka, persekiojama už savo įsitikinimus, ypač – Rusijoje, G.Gataveckas atsakė: „Šioje šalyje ji ir taip vaizduojama auka. Bet nuomonė ir purvo pylimas yra visiškai skirtingi dalykai".
Praėjus savaitei nuo R.Vanagaitės pareiškimų apie A.Ramanauską-Vanagą, ji išplatino laišką, kuriame teigia apgailestaujanti.
Tačiau šiame laiške niekur nėra žodžio „atsiprašau“, ji nepareiškė, jog klydo dėl savo pramanų apie partizano bendradarbiavimą su KGB, bendražygių išdavystes, jo dalyvavimą Holokausto procese, neapgailestavo raginusi neskelbti 2018-ųjų A.Ramanausko-Vanago metais.R.Vanagaitė pripažino klaidą tik dėl partizanų vado kankinimų neigimo.
Penktadienį prokuratūra paskelbė nepradėsianti ikiteisminio tyrimo, nes R.Vanagaitės pasisakymuose esą nėra tiesioginės tyčios – prokuroro D.Čapliko vertinimu, ji nesuvokė, jog skleidžia apie mirusį melagingus prasimanymus ir kad tai gali nulemti žmonių panieką ar pakirsti pagarbą mirusiojo atminimui.
Prokuroras aiškino, jog remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismu, kuris nurodė, jog „Nuomonės reiškimo laisvė yra viena esminių demokratinės visuomenės pagrindų, viena pagrindinių sąlygų jos bei kiekvieno individo vystymui“.
Nutarime, kuriuo atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą, konstatuojama, kad šmeižimas yra gyvo asmens orumo ar garbės žeminimas.
