Pasisakymas buvo nutaikytas į Liberalų sąjūdžio atstovę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, norėjusią pristatyti Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma atsisakyti neriboto embrionų saugojimo. Politikė šiuo metu laukiasi ketvirtojo vaiko.
Negana to, į P.Urbšio traukinį įšoko ir kartu su juo nuo kalno pasileido ir „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos narys Petras Gražulis bei buvęs socialdemokratas Artūras Skardžius.
Liberalei A.Armonaitei pasipiktinus ir pabrėžus, kad nėra priežasčių, kodėl vaiko besilaukiantis žmogus negali pristatyti įstatymo projekto, A.Skardžius sugalvojo paklausti: „Nesupratau, kas yra besilaukiantis žmogus?“
O štai P.Gražulis pareiškė, kad moteris, kuri savyje nešioja gyvybę, turėtų atsakingiau teikti „tokius įstatymo projektus“.
Pareiškimus pasmerkė
Tokie politikų pasisakymai nepraslydo pro ausis nei kitiems politikams, nei visuomenei ar institucijoms. Žmogaus teisių stebėjimo instituto atstovai kategoriškai pareiškė, kad toks P.Urbšio, A.Skardžiaus ir P.Gražulio elgesys yra diskriminacinis.
„Toks Seimo nario elgesys yra diskriminacinis ir, tikėtina, pažeidžiantis Seimo nario priesaiką gerbti Konstituciją ir tarnauti demokratijai“, – socialiniame tinkle rašė instituto atstovai, pridurdami, kad tai turėtų įvertinti parlamento Etikos ir procedūrų komisija.
Tačiau jei komisija nesiimtų svarstyti parlamentarų pasisakymų arba nuspręstų, kad tokiais pareiškimais jie nepadarė nieko blogo, nėra jokių išorinių teisinių priemonių, kurių būtų galima imtis.
„Manau, kad šioje vietoje viešas reagavimas, viešas pasmerkimas ir atitinkamos reakcijos jau pačiame Seime turėtų būti iš kitų parlamentarų. Jeigu formaliomis sankcijomis neįvertinami tokie veiksmai, tai bent jau neformaliomis reakcijomis“, – teigė Žmogaus teisių stebėjimo instituto teisininkas Karolius Liutkevičius.
Su Konstitucija – prasilenkta
Jokio pateisinimo politikų žodžiams nesurado ir Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio (NAMS) atstovė ryšiams su visuomene Rasa Žemaitė.
- Kaip NAMS vertina tokį Seimo nario P.Urbšio pasisakymą? – lrytas.lt paklausė R.Žemaitės.
- Nemanau, kad gali būti koks kitas vertinimas, išskyrus neigiamą. Mes manome, kad galimai yra pažeista Konstitucija. Tokio rango politikas neturi ne tik teisės, bet ir galimybės duoti bent menkiausią šansą diskriminacijai bet kokiame kontekste. Šiuo atveju yra akivaizdu, kad gali būti jog su Konstitucija yra prasilenkta.
- Jei pažeista Konstitucija, ar jūs manote, kad P.Urbšys turėtų pagalvoti apie pareigų palikimą?
- Aš manau, kad tokiu atveju visuomenė, kitaip tariant žmonės, kuriems jis atstovauja, turi aiškiai diskutuoti šia tema ir nuspręsti, ką tokiu atveju Seimo narys turėtų daryti.
- Ar NAMS, kaip organizacija, gali imtis kokių nors veiksmų?
- Kol kas mes kalbamės valdyboje, bet sprendimų neturime, nes visa ši situacija yra dar labai šviežia. Diskusija yra, bet ko imsimės kol kas sunku konkrečiai pasakyti.
Mes turime kategorišką poziciją, kad nei tokio rango politikui, nei bet kuriam kitam piliečiui yra neleidžiama pažeidinėti žmogaus teisių, riboti teisės pasisakyti, nes bet kokiu atveju, mes gyvename demokratinėje šalyje, kur žodžio laisvė galioja nepaisant to, ar kalba nėščia, ar ne nėščia moteris.
- Po P.Urbšio pasisakymo panašia gaida apie besilaukiančias moteris prabilo ir Seimo nariai A.Skardžius bei P.Gražulis. Kaip manote, ar tai yra būtent šių trijų asmenų bėda, ar visgi požiūrio į besilaukiančias moteris problema yra platesnė?
- Reikėtų pradėti nuo to, kad bėda yra pačioje visuomenėje. Ne paslaptis, kad moterų teisės Lietuvoje yra dažnai tapatinamos su homoseksualiomis moterimis ir feministėmis. Iš principo pagarba moteriai yra siejama tik su labai kategoriškų pažiūrų visuomenės dalimi.
Akivaizdu, kad visgi visuomenei, mums visiems, reikėtų atsimerkti, suvokti, kad moters teisės yra daug platesnio konteksto.
Kitas dalykas, manau, kad bėda yra tame, jog mes iš principo nesiimame jokių veiksmų, kai tos teisės yra pažeidžiamos. Tų veiksmų labai stinga, tai įrodo ir Kęstučio Pūko atvejis, ir kiti prieš tai buvę atvejai, ypač, kai kalba eina ne apie darbinius, o apie viešuosius santykius.
Kita vertus, tie patys pasisakantys taip pat turi teisę turėti nuomonę ir ją išsakyti. Čia tuomet kyla klausimas, ar visuomenė toleruoja tokia poziciją, ar ji duoda aiškiai suprasti politikui, viešam asmeniui ar visuomeninės organizacijos atstovui, ką apie tai mano tauta.
Bandė atsiprašyti
P. Urbšys po to, kai Seimo salėje kilo pasipiktinimas, sakė nenorėjęs, kad jo pasisakymas būtų būtų priimtas kaip diskriminacinis.
„Aš tikrai noriu atsiprašyti, jei mane neteisingai suprato. Tikrai nėščia moteris yra pagarboj, nes savy nešiojasi brangiausią turtą – gyvybę.
Bet jei yra įstatymo projektas susijęs su gyvybe, aš manau, kad embrionas, kuris turi gyvybės teisę, kai moteris laukiasi vaiko, ir tas embrionas, kuris nevaisingų šeimų, irgi turi teisę į gyvenimą. Aš tą tik turėjau omeny“, – sakė parlamentaras.
