Jau daugiau kaip metus Vilniaus vyriausiasis architektas bei Miesto plėtros departamento vadovas 50-metis M.Pakalnis yra ir projektų vadovas savivaldybės įmonėje „Susisiekimo paslaugos“. Be to, jis – Klaipėdos bendrojo plano rengėjų bei kitų projektų samdomas konsultantas.
Ar įmanoma tuo pat metu dirbti kelis darbus ir ar tai teisėta, turėtų aiškintis skundą gavusi Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. Bet vien tai, kad savo viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje M.Pakalnis nenurodė, jog užsiima individualia veikla, jau kelia abejonių.
Įdarbinimas buvo fiktyvus?
Vyriausiuoju sostinės architektu M.Pakalnis tapo 2016 metų pradžioje, kai aplenkęs tris pretendentus laimėjo savivaldybės surengtą konkursą.
Jau laimėjęs konkursą architektas kelis kartus važiavo į Klaipėdą, kur kaip bendrovės „Sweco Lietuva“ atstovas, o vėliau – kaip samdomas ekspertas dalyvavo pasitarimuose dėl uostamiesčio bendrojo plano.
Be to, tik pradėjęs dirbti Vilniaus vyriausiuoju architektu M.Pakalnis buvo įdarbintas ir projektų vadovu savivaldybės įmonėje „Susisiekimo paslaugos“.
Kalbama, kad dar prieš konkursą su Vilniaus savivaldybės vadovais buvo sutarta M.Pakalnį iškart įdarbinti ir kitoje darbovietėje, nes jo netenkino vyriausiajam architektui skiriamas atlyginimas, o daugiau mokėti neleido įstatymai.
Norėjo kūrybinio darbo
Pats M.Pakalnis neigė, kad yra įdarbintas fiktyviai tik tam, kad gautų didesnį atlyginimą: „Gyvename tokiu laiku, kai dirbti vieną darbą yra didelė prabanga. Aš tarnybos laiko nenaudoju kitam darbui, įmonėje „Susisiekimo paslaugos“ dirbu pagal nuotolinio darbo sutartį.“
Jis teigė, kad vyriausiojo architekto darbas yra per daug biurokratiškas, tad ieškojęs galimybės imtis ir labiau kūrybinės veiklos: „Todėl labai apsidžiaugiau, kai gavau įmonės „Susisiekimo paslaugos“ pasiūlymą įsidarbinti projektų vadovu.“
Vienas dviejuose asmenyse
Įmonės „Susisiekimo paslaugos“ vykdomasis direktorius Vaidotas Meškauskas teigė negalįs atsidžiaugti savo pavaldinio pagalba įmonei: „M.Pakalnis, kaip vyriausiasis architektas, vertina susisiekimo sistemas, numato privačios ir viešos investicijos ir rinkos tendencijas, programuoja ir modeliuoja miesto vystymąsi.“
Paprašytas nurodyti, ką konkrečiai nuveikė M.Pakalnis kaip „Susisiekimo paslaugų“ projektų vadovas, V.Meškauskas vardijo tik jo dalyvavimą įvairiuose susitikimuose bei posėdžiuose.
Tarp bene svarbiausių M.Pakalnio darbų buvo paminėtas dalyvavimas darbo grupėje ir posėdžiuose dėl autobusų stoties įrengimo Pilaitėje.
Šiuose posėdžiuose M.Pakalnis iš tiesų dalyvavo, tačiau ne kaip „Susisiekimo paslaugų“, o kaip Miesto plėtros departamento direktorius.
Pavyzdžiui, rugsėjo 14 dieną vykusio pasitarimo dėl autobusų stoties protokole išvardyti visi dalyvavę asmenys, pavyzdžiui, meras Remigijus Šimašius, mero patarėjas Aleksandras Zubriakovas, tarybos sekretorius Simonas Girdzijauskas. Ties posėdyje dalyvavusio M.Pakalnio pavarde nurodyta – Miesto plėtros departamento direktorius.
Buvo šiame pasitarime ir įmonės „Susisiekimo paslaugos“ atstovas – tik ne M.Pakalnis, bet tas pats vykdomasis direktorius V.Meškauskas.
Nors tokia situacija sunkiai suvokiama, tuometė sostinės savivaldybės administracijos vadovė Alma Vaitkunskienė tikino, jog tai teisėta. Ši valdininkė savo parašu leido M.Pakalniui vienu metu dirbti dviejuose darbuose.
Užkliudė pirmininko sūnų?
Skundai dėl M.Pakalnio darbo keliose darbovietėse pasipylė iškart po to, kai su miesto valdininkais susidūrė Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio sūnus Vaidas, kuriam buvo uždrausta pakeisti jo turimo žemės sklypo sostinės Pylimėlių gatvėje naudojimo būdą iš vienbučių į daugiabučių pastatų.
Nors oficialiai Seimo pirmininko sūnaus prašymą atmetė Vilniaus savivaldybės administracija, manoma, kad buvo įsiklausyta į M.Pakalnio nuomonę.
Kalbama, kad Vaidas Pranckietis kelis kartus buvo atvykęs pas miesto vyriausiąjį architektą ir bandė jį įtikinti pakeisti poziciją, tačiau buvo išprašytas.
Nesutikdamas su Vilniaus administracijos sprendimu Vaidas Pranckietis jį apskundė Visuomeninei administracinių ginčų komisijai.
Komisija nustatė, kad administracijos sprendimas yra nemotyvuotas, pagrįstas ne teisės aktų nuostatomis, o prielaidomis, ir įpareigojo Vilniaus savivaldybės administracijos vadovą pakartotinai išnagrinėti prašymą.
Tačiau pareiškėjo skundas vėl buvo atmestas.
Gali grėsti drausminė atsakomybė
Erikas Saukalas
Advokatų profesinės bendrijos „Žabolienė ir partneriai Metida“ partneris
„Vadovaujantis valstybės tarnybos įstatymu, valstybės tarnautojas gali dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose ir gauti atlyginimą, jeigu tai nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto, nesudaro prielaidų valstybės tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, nežemina valstybės tarnybos autoriteto, nekliudo valstybės tarnautojui tinkamai atlikti pareigų, taip pat kai šių įmonių, įstaigų, organizacijų atžvilgiu valstybės tarnautojas neturi valdingų įgaliojimų arba kontrolės, kai neprižiūri jų veiklos arba nepriima dėl jų kokių nors kitų sprendimų.
Sprendimą dėl leidimo valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį priima valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo valstybės tarnautojo prašymu.
Tačiau netgi esant galiojančiam leidimui asmuo negali dirbti dviejose darbovietiese visu etatu, nes maksimalus darbo laikas negali būti ilgesnis kaip 12 valandų per parą.
Valstybės tarnybos įstatymas nedraudžia valstybės tarnautojui užsiimti individualia veikla, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad valstybės tarnautojo veikla pagal individualios veiklos pažymėjimą gali sudaryti prielaidas viešųjų ir privačių interesų konfliktui, jeigu valstybės tarnautojo statusas panaudojamas asmeniniais interesais, kliudo valstybės tarnautojui tinkamai atlikti jo pareigas.
Remiantis Valstybės tarnybos departamento rekomendacijomis, nors valstybės tarnautojams, kurie verčiasi arba žada verstis individualia veikla, nereikia gauti valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens leidimo, tačiau apie tokią savo veiklą valstybės tarnautojas turėtų nurodyti viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje.
Todėl, jei M.Pakalnis vykdo individualią veiklą ir nenurodė to deklaracijoje, tokie veiksmai gali būti vertinami kaip pažeidimas.
Jeigu būtų nustatyta, kad M.Pakalnis pažeidė Valstybės tarnybos bei Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymus, jam grėstų drausminė atsakomybė – pastaba, papeikimas ar atleidimas iš pareigų, taip pat administracinė atsakomybė – bauda nuo 140 iki 300 eurų.“
