Akimirksniu išgarsėjęs istorikas yra tikras savo šalies patriotas. „Lietuvoje nėra negražių vietų“ - tikina jis interviu projektui „Aš myliu Lietuvą“.
- Kur gimėte ir augote? Kuo ta vieta ypatinga?
– Gimiau ir augau čia pat, kur kalbamės – Kauno centre, Kauno šerdyje. Kiekvienam ypatinga ta vieta, kurioje jis gimė ir augo. Man Kaunas ypatingas tuo, kad čia ir mano tėčio, ir mamos gimtasis miestas. Čia ir mano senelis (gydytojas Pranas Mažylis Kaune pastatė ligoninę, dabar vadinamą P.Mažylio gimdymo namais. – Red.) nuveikė svarbiausius darbus.
Senelio butas buvo įrengtas ligoninėje, mes ten gyvenome. Virš mūsų ir po mumis gimdavo kūdikiai. Man buvo taip griežtai uždrausta domėtis kitomis pastato dalimis, kad gebėdavau įsiprašyti tik į liftą, pasivažinėti. Tačiau žinojau, kad mano senelio rankos buvo pirmosios, į kurias patekdavo daugelis kauniečių.
– Ar tai ir buvo maloniausias vaikystės prisiminimas?
– Buvo daug gerų prisiminimų. Čia verta prisiminti pasivaikščiojimus su seneliu ir tėčiu. Vaikčšiojom ir po knygynus, ir po Kauno šlaitų terasas, ir už Kauno. Prie tunelio žiūrėdavome, kaip traukinys įlenda ar išlenda iš tunelio. Vaikui tai buvo nepamirštama. Kalbėdavome apie tas vietas, kuriose vaikščiodavome. Labai svarbu, kad tie pasivaikščiojimai buvo be tikslo. Gal todėl juos ir prisimenu, kad jie buvo neįpareigojantys.
– Kokia lietuviška šventė jums smagiausia?
– Manyčiau, kad Kūčių vakaras. Smagiausia pabūti su pačiais svarbiausiais žmonėmis – šeima.
– Kokia Lietuvos vieta jums gražiausia?
– Lietuvoje nėra negražių vietų. Gražiausia man Latežeris – ežeras prie Druskininkų. Man ten niekada nėra žiemų, man ten – amžina vasara. Mes lankomės ten tik vasarą. Kelias savaites ar mėnesį praleidę prie šio ežero, kitus vienuolika mėnesių prisimename jį tik vasarą, nors mieste – žiema.
– Kuris šalies miestas – geriausias?
– Sunku atsakyti. Kai būnu Kaune, geriausias Lietuvos miestas – Vilnius. O atsiradus Vilniuje – gimtasis Kaunas, kuriame dabar gyvenu. Turbūt sakyčiau, kad geriausias – dvimiestis. Vilnius – mums kiekvienam svarbus. Jis – šalies sostinė, amžinoji lietuvių tautos sostinė. Tai turi reikšmę kiekvienam.
– Koks Lietuvos istorijos veikėjas jums mėgstamiausias?
– Kunigaikštis Vytautas Didysis. Jis nebijojo pralaimėti ir per tai laimėdavo. Vytauto Didžiojo biografijoje buvo nepaprastai rizikingų veiksmų. Nors pralaimėjus galėjo ištikti pražūtis, jis to nepaisydamas veikdavo, mesdamas visus įmanomus resursus. Šių laikų žodžiais galime pasakyti, kad nebijodavo rizikuoti.
– Su kokia Lietuvos asmenybe norėtumėte papietauti? Apie ką kalbėtumėte?
– Taip pat Vytautas. Tik šįkart - Vytautas Landsbergis. Kalbėtume apie ką ir dera kalbėtis – nebaigėme pokalbio apie Vasario 16-osios akto atsiradimo aplinkybes, savybes, priėmimo kontekstą. Man būtų nepaprastai svarbu išgirsti profesoriaus asmeniškus vertinimUS, kaip jis mato panašumus ir skirtumus tarp Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios dokumentų priėmimo aplinkybių. Nuo pat Sąjūdžio pradžios man buvo svarbus V.Landsbergis.
– Kokia Lietuvos grupė arba lietuviška daina mėgstamiausia?
– „Daug daug dainelių... mieloji, sese, tau padainuoti seniai žadu.“ Lengviausia prisijungti, kai kiti dainuoja ar gieda.
– Kokią lietuvišką prekę labiausiai mėgstate?
– Į šį klausimą neatsakinėsiu. Kiekviena tauta pagamina puikių prekių. Daugelį iš jų aš labai mėgstu. Kuo ypatingos lietuviškos? Ką reiškia lietuviška prekė? Paklauskite apie lietuvišką valgį, gėrimą – tada atsakysiu.
– Koks lietuviškas patiekalas jums skaniausias?
– Bulvių. Kas nors lengviau nei cepelinai. Pavyzdžiui, vėdarai. Uošvienė gamina vadinamąją „babką“ (stambiai tarkuotų bulvių troškinys. – Red.). Nuostabaus skonio, norisi vėl ir vėl. Nežinau, kaip ją lietuviškiau pavadinti. Kartais ir pats gaminu firminį patiekalą. Tai užima laiko ir resursų. Gaminu Napoleono tortą, paštetą. Tai ilgas, kelių etapų procesas, bet šventėms artėjant reikia gaminti. Kiekvienam virėjui svarbu, kad jį pagirtų. Ir mane pagiria, motyvuoja.
– Penki gražiausi lietuviški žodžiai?
– Švelniai. Myliu. Lietuvos. Saulę. Danguje.
– Trys lietuviams būdingi charakterio bruožai?
– Nuoseklumas, paprastumas, drąsa. Šie bruožai svarbūs siekiant bendrų tikslų. Su tautiečiais galima nuoširdžiai bendrauti, jie yra paprasti, ryžtingi ir nuoseklūs. Mes už tai vertinami kitų.
– Mėgstamiausia lietuviška patarlė.
– Čia turbūt ne patarlė, greitakalbė, bet pasakysiu: Geri vyrai geroj girioj gerą girą gerdami gyrė. Geriems vyrams geroj girioj gera gerti gerą girą.
– Jūs mylite Lietuvą, nes...
– Nes meilė graži, beribė, meilė nugali. Meilė neįmanoma be objekto. Bet meilė nebūtinai paaiškinama priežastimi. Meilė yra savaime.
Jei pasakysime meilės priežastį, ji taps logiška, o iš tiesų meilė yra spontaniškas dalykas. Kartais visai negali paaiškinti, kodėl myli. Žinoma, jei ką nors mylime, matome, kad objektas vertas meilės. Tačiau Tėvynės meilei nereikalingas paaiškinimas, ji tiesiog yra.
– Palinkėjimas Lietuvai ir lietuviams būsimam 100-mečiui.
– Reikia prisiminti vienybę ir pasakyti, kad kaip esame ir buvome, taip ir būkime vieningi. Tada, dabar ir visada.
Apie projektą:
„Aš myliu Lietuvą“ - 100 interviu projektas, skirtas Lietuvos atkūrimo 100-mečiui. Politikos, verslo, mokslo, sporto, pramogų, meno žvaigždės kalbės apie tai, kokie jų pomėgiai, įpročiai ir aistros neįmanomi be Lietuvos. Atskleis, kas jiems gražu ir nepakartojama mūsų šalyje, kas yra jų identiteto dalis ir apie tai, kodėl jie myli Lietuvą.
Pirmuosius projekto interviu skaitykite čia.
