Vidaus reikalų ministerija pateikė derinti įstatymo projektą, kuriame numatyta galimybė šauliams ir savanoriams turėti pagal ES direktyvą į A kategoriją perkeliamus pusiau automatinius ginklus, šiuo metu priskiriamus B ir C kategorijoms.
A kategorijos ginklai civilinėje apyvartoje yra draudžiami, tačiau Lietuva rengiasi pasinaudoti direktyvoje numatyta išlyga, leidžiančia turėti žmonėms šios kategorijos ginklus krašto apsaugos tikslais.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo projektą parengęs policijos atstovas Audrius Čiupala sako, kad A kategorijos pusiau automatiniais ginklais įsigaliojus įstatymui galėtų prekiauti tik Ginklų fondas.
„Parengtame projekte numatyta, kad išimties tvarka šauliams ir kariams savanoriams leidžiama įsigyti tuos ginklus būtent ta paskirtimi: šaulio arba kario savanorio“, – BNS sakė Policijos departamento Licencijavimo skyriaus viršininkas.
Pusiau automatiniai ginklai po kiekvieno šūvio užsitaiso automatiškai, tačiau vienu nuleistuko paspaudimu jais negalima iššauti daugiau kaip vieną kartą. Tuo jie skiriasi nuo automatinių ginklų, kur vienu paspaudimu galima iššauti keliskart.
Vidaus reikalų ministerijos siūlymą toliau svarstys Vyriausybė ir Seimas.
Leidimų ginklams – nedaug
Šauliai ir kariai savanoriai pusautomačius namuose gali laikyti nuo 2016 metų rugsėjo, tačiau pirmieji leidimai šauliams buvo išduoti šių metų vasarą. Tuo tarpu kariai savanoriai dėl tokių leidimų į policiją dar nesikreipė.
Tiek Šaulių sąjunga, tiek Krašto apsaugos savanorių pajėgos šių metų pavasarį numatė, kokius egzaminus turi išlaikyti jų narys, norintis kreiptis į policiją dėl leidimo turėti pusiau automatinį ginklą.
Minėtus egzaminus jau išlaikė apie 150 šaulių, tačiau kiek iš jų gavo galutinius leidimus iš policijos – neaišku, nes tokia statistika neskaičiuojama.
„Nuo šiol šaulių su pusiau automatiniais ginklais skaičius gali augti bet kurią dieną“, – BNS Šaulių sąjungos vado pavaduotojas Židrūnas Sadauskis.
Realų pusiau automatinius ginklus turinčių žmonių skaičių suskaičiuoti sudėtinga, nes dalis šaulių ir savanorių šiuos ginklus namuose dar iš anksčiau laiko kaip sporto ar medžiotojų būrelių nariai.
Tai yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl policijos leidimo laikyti pusiau automatinį ginklą namuose oficialiai neturi nė vienas karys savanoris, BNS sakė jų vadas pulkininkas Arturas Jasinskas.
Pasak jo, pernai priimtas įstatymas tikriausiai yra svarbesnis šauliams, nes kiekvienas karys savanoris pratybų metu turi jam priskirtą ginklą. Tuo tarpu Šaulių sąjungos nariams ginklai per pratybas dalinami rečiau.
Leisti turėti pusiau automatinius ginklus šauliams ir savanoriams nuspręsta Lietuvai pradėjus sparčiai stiprinti gynybinius pajėgumus po 2014 metų, kai Rusija aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį. Pareigūnai teigia, kad ginkluoti civiliai būtų papildomas gynybos potencialas kilus krizei. Tačiau kritikai nuogąstauja, ar išduoti ginklai bus laikomi saugiai ir ar jie pateks į patikimų žmonių rankas.
Medžiotojams nepakenks
Europos Sąjunga griežtesniems ginklų ribojimams pritarė anksčiau šiais metais. Juos imtasi rengti po 2015 metų džihadistų įvykdyto išpuolio Paryžiuje, nusinešusio daugiau nei šimtą gyvybių.
Be daugybės kitų priemonių, Į A kategoriją perkeliami pusiau automatiniai ginklai didelėmis dėtuvėmis, iki mažiau nei 60 centimetrų sulankstomi ilgieji pusautomačiai, taip pat pusiau automatiniai ginklai, padaryti iš automatų.
Šiems pokyčiams smarkiai priešinosi Lenkija, Liuksemburgas ir Lenkija, tuo tarpu Lietuvoje būsimos naujos taisyklės sutiktos ramiai.
Sportininkai A kategorijai priskirtus pusautomačius galės turėti ir toliau, o Lietuvos medžiotojai jau seniai naudoja pusiau automatinius ginklus mažesnėmis dėtuvėmis.
„Nauji ribojimai medžiotojų nepalies“, – BNS sakė Vilniaus medžiotojų draugijos valdybos pirmininkas Algis Petrauskas.
A kategorijos ginklus taip pat galės turėti kino studijos, teatrai, istorinių įvykių atkūrimo dalyviai ar mokymo įstaigos.
