Aušra Maldeikienė įžvelgė klastą priimtame šeimos stiprinimo įstatyme

Tie, kurie prašo atmesti Seimo priimtą įstatymą, sako, kad bus diskriminuojami vieniši tėvai ir skelbiamas bažnyčios mokslas. Smurtą kenčiančios moterys bus priverstos taikytis su smurtautojais, nes juk reikės pateisinti valstybės lozungus. Įstatymo šalininkai aiškina, kad kažkas bijo stiprios valstybės su stipriomis šeimomis.

Blaiviu protu save vadinantys skaičiuoja, kad tai viso labo peštynės dėl pinigų katilo, kurį įstatymas numato padalinti.

Prezidentė turėjo išspręsti rebusą, kuris visuomeninių organizacijų šimtukas teisus. Nes 100 visuomenininkų paprašė Seimo priimtą Šeimos stiprinimo įstatymą pasirašyti ir tiek pat visuomenininkų prašė jį atmesti.

„Prieš tai buvo kreipimasis į prezidentę vetuoti įstatymą. Kai pamatėme argumentus, negalėjome sutikti, manėme, kad klaidinama visuomenė ir prezidentė. Veto grįstas argumentu, kad šeimos stiprinimo įstatymas diskriminuos vienišus tėvus ir šeima pripažįsta tik santuokoje gyvenančius asmenis, kas nėra tiesa“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7” pasakojo organizacijos „Pro Patria“ vadovas Vytautas Sinica.

„Šeimos stiprinimas kaip idėja nėra svetima, bet reikia žiūrėti į įstatymo turinį. Įstatyme atsikartoja šeimos papildomumo idėja, papildoma vyro ir moters sąjunga. Tai reiškia, jeigu šeimą konstruoja per vyrą ir moterį, kad mes išmetame tuos, kurie neatitinka – vieniši tėvai, seneliai, įvairios šeimos formos. Tai ką mes stipriname? Mes surūšiuojame šeimas ir stipriname kažką vieną, kas mums atrodo teisinga, bet realybė visai kitokia“, – teigė Žmogaus teisių centro atstovė Jūratė Juškaitė.

Paradoksas – skaito tą patį įstatymą, o mato priešingus dalykus. Taip pat ir Seime.

„Tai progresyvus įstatymas, ko nebuvo Lietuvoje. Tai nėra priemonių planas, tai įrankis, įpareigojimas Vyriausybei kiekvienų metų biudžete planuoti priemones, kurios padės, stiprins ir palaikys mūsų šeimas“, – aiškino Seimo narė Rita Tamašunienė.

„Įstatyme numatyta, kad šeimos bus stiprinamos steigiant naujas institucijas, šeimos tarybas, savivaldybių šeimos tarybas. Mano įsitikinimu – biurokratija. Tikrai nesustiprins nei darbo grupėmis, nei naujų komisijų steigimu. Aš matau vieną pavojų – ėjimą link biurokratizavimo, kai šeimoms iš tiesų reikalinga reali pagalba“, – sakė Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Tame įstatyme numatomos pagalbos šeimai. Šeimai dažnai reikia ne pinigų, o pagalbos, socialinių darbuotojų, psichologų, taikytojų mediatorių. Savivaldybėse taip pat reikia strategijos, kad žaidimų aikštelės atsirastų miestuose, nes tai, ką turime, yra tragedija. Tas įstatymas sprendžia tokius praktinius klausimus“, – aiškino Seimo narys Tomas Tomilinas.

Apie žaidimų aikšteles įstatyme nei žodžio, bet šį teisės aktą daugiau Seimo narių palaikė, nei nepalaikė. Tiesa, kone pusė Seimo narių už jį išvis nebalsavo – buvo Seime, bet balsavime nedalyvavo.

„Įstatymo prasmė dvejopa. Kai kurie nori parodyti, kokie jie katalikai, palikę šeimą. Bet jeigu pasirašai įstatymą, tarsi šeimoje esi. Man tikrovės kūrimas įstatymais yra labai baisu. Antra grupė jau yra praktinė, kuri gaus pinigų šito įstatymo pasekmėje. Tai yra įvairios NVO, kurios skelbiasi už laisvę, už krikščionišką šeimą. Tai didieji katalikai, kurie veiklos negali vykdyti be pinigų, o tas įstatymas jiems tai garantuoja. Įstatyme parašyta, kad reikia stiprinti NVO, kurios stiprina šeimą. Bus galima pasižiūrėti, kai biudžete atsiras papildomos eilutės stiprinti šeimą“, – teigė Seimo narė Aušra Maldeikienė.

„Jeigu turime ideologinę liniją, kad mes šeimomis laikome tik tas šeimas, kur yra šeimos papildomumas, logiškai sekant, turėtų finansiškai būti remiamos organizcijos, kurios tokios linijos ir laikosi. O tų, kurios laikosi, ideologija sutampa su Romos katalikų bažnyčia. Logiškai sekant, atrodo, viena interesų grupė sugalvojo būdą, kaip gauti daugiau paramos iš mūsų visų mokesčių mokėtojų pinigų.

Reiktų atkreipti dėmesį, yra eilutė, kur numatyta, kad bus skirta pinigų teigiamos nuomonės formavimui apie šeimas. Įsivaizduokime vaiką, kuris auga ne šeimoje, kaip įstatyme numatyta. Kokį jie diskomfortą patiria mokykloje, didėja patyčių lygis. Mes tiesiog surūšiuojame ir tada sakome, tai normalu. Vaikui ir kiti sakys, kad tu ne šeima, o aš esu šeima“, – sakė Žmogaus teisių centro atstovė Jūratė Juškaitė.

Ir jeigu pažiūrėtumėme į visuomenines organizacijas, kurios prašė prezidentės įstatymą pasirašyti, rastumėme ten jau susibūriavusių buvusių politikų padėjėjų. Iš padėjėjų jie tapo visuomenininkais, stiprinančiais šeimas. Ten rastumėme ir Agnės Širinskienės, ir kovotojo už šeimos vertybes Rimanto Dagio buvusių bendražygių. Vertybes jie stiprina šeimomis, tačiau vyras vienoje organizacijoje, žmona kitoje.

„Savivalda turėtų pirkti paslaugą iš nevyriausybinių organizacijų, kurios yra arčiausiai žmonių ir žino, kaip padėti geriausiai, kad ne valstybė teiktų paslaugas, nes tai didesnis mechanizmas, našta mokesčių mokėtojams. Nevyriausybinės organizacijos dirba savanorystės principu, jiems reikia šiek tiek padėti. Tai vyksta, bet mastai per maži, jiems reikia šiek tiek padėti“, – aiškino „Šeimos instituto“ vadovė, buvusi R.Dagio padėjėja Jolanta Ramonienė.

„Aš po poros metų sutinku suvalgyti švarkelį, jeigu tai nepasibaigs skyrimu daugiau pinigų NVO, kurios mums pasakos, kokia graži turi būti šeima. Kreipiasi tos NVO, kurios visą laiką žodžiais stiprina šeimą. Yra NVO, kurios stengiasi padėti, ir jos, beje, prašė nepasirašyti. Bet yra tos, kurios gyvena kaip siurbėlės, prisiurbusios prie politikų, kuriems neužtenka nei sąžinės, nei gėdos balsuoti už įstatymą, kuris pakerta šeimą“, – piktinosi A.Maldeikienė.

Kai kurie Seimo nariai siūlė į įstatymą žiūrėti praktiškai. Įstatyme numatyta gausinti mediatorių, kurie taikytų besiskiriančias šeimas.

„Kiekviena pagalba šeimai būtina. Jeigu šeima susitaikys ir toliau gebės santykius gražiai plėtoti – tai teigiamas dalykas“, – sakė R.Tamašunienė.

Tačiau ne visi Seimo rūmuose tokie optimistai.

„Žinant, kad smurtas šeimoje paplitęs, skaitant įstatymą pamačiau tik vieną nuoroda į šią problemą, kad bus didelis dėmesys kreipiamas į sutuoktinių sutaikymą. Aš matau tikėtiną rezultatą, kad galbūt moterys išdrįs pasiskųsti, o joms bus pasiūlyta taikytis su skriaudiku“, – teigė Seimo narė V.Čmilytė-Nielsen.

„Šeimos išsaugojimo principas yra geras, tačiau kaip tai nuguls į realybę. Jeigu pagrindinį tikslą iškėlėme šeimos išsaugojimą, vadinasi, mes tas šeimas taikome, bandome kažkokiu būdu išlaikyti darinį kaip visumą, bet nežiūrėti į šeimos nario individualius interesus. Jeigu toje šeimoje yra mušama moteris ar vaikas, tai pirmasis interesas turėtų būti ištraukimas iš tos aplinkos, kas kai kuriais atvejais reiškia šeimos iširimą. Interesas turėtų būti nukreiptas į individą, o ne kažkokio vieneto išsaugojimą“, – sakė Žmogaus teisių centro atstovė J.Juškaitė.

Prezidentei argumentų painiavoje reikėjo priimti galutinį sprendimą. Ji patikėjo įstatymo šalininkų argumentais ir įstatymą pasirašė.

Teisės aktas įsigalios kitų metų kovą. Šeimas stiprinti padės naujai sukurtos institucijos – Nacionalinė šeimos taryba, Šeimos politikos komisija ir savivaldybių šeimos tarybos. Prezidentės patarėja su įstatymo šalininkais konsultavosi, o štai su priešininkais – sako, ne.