Siekia geresnės kokybės
Kaip jau anksčiau skelbė ministerija, buvo įvykdyta reorganizacija ir nuo lapkričio 1-osios Lietuvoje veikę atskiri penki priklausomybės ligų centrai pradėjo darbą kaip bendras Respublikinis priklausomybės ligų centras.
Anot SAM, įvykdyta reorganizacija padės užtikrinti kokybiškesnių, įvairesnių paslaugų teikimą asmenims, vartojantiems psichoaktyviąsias medžiagas, sumažinti laukimo eiles, sudaryti galimybę gauti reikiamas paslaugas ne tik didžiųjų miestų, bet ir atokesnių rajonų gyventojams.
Taip pat numatoma, kad galimybė perskirstyti tiek finansinius, tiek turimus žmogiškuosius resursus, telkiant bendrąsias funkcijas, padės Lietuvos gyventojams greičiau gauti reikiamas gydymo paslaugas.
„Dirbdami atskirai PLC iki šiol neturėjo bendrų darbo metodų, standartizuotų paslaugų, juos sujungus, šios problemos bus išspręstos. Visose gydymo įstaigose teikiamos paslaugos turi atitikti keliamus vienodus reikalavimus, tad šių centrų reorganizacija buvo būtina siekiant suvienodinti teikiamas gydymo paslaugas visoje šalyje.
Visi žmonės, kad ir kuriame Lietuvos krašte gyventų, turi teisę gauti mokslu pagrįstą priklausomybės ligų gydymą ir kokybiškas paslaugas“, – sakė sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė.
Prarado dalį gydytojų
Nors apie reorganizaciją kalbėta gražiai, atrodo, kad viskas kiek sudėtingiau. Su naujienų portalo lrytas.lt redakcija susisiekęs vyras, dirbantis viename iš priklausomybės ligų centrų, bet norėjęs likti neįvardytas, teigė, kad situacija – liūdnoka.
„Ministerija sako, kad reorganizacija įvyko sklandžiai, bet Klaipėdoje nėra gydytojų ir slaugytojų. Yra tik administracija. Ligoniai išrašyti. O Šiauliuose iš viso niekas neveikia, nes visi išėjo lauk iš darbo“, – teigė pašnekovas ir pridūrė, kad darbuotojai paliko darbą, nes netenkino susidariusios sąlygos.
Jis tikino, kad dalyje centrų, išskyrus esantį Kaune, sumažėjo tiek medicinos seselių, tiek gydytojų atlyginimai.
Tai, kad dalis gydytojų po reorganizacijos pasirinko palikti darbovietę, pranešė ir pati ministerija. Dar prieš lapkričio 1-ąją SAM informavo, kad pasinaudodami pertvarka ir su tuo susijusiomis socialinėmis garantijomis darbą paliko keli Klaipėdoje ir Šiauliuose dirbę gydytojai.
Vykdant reorganizaciją dauguma pensinio amžiaus personalo pasinaudojo palankia galimybe gauti išeitines išmokas ir išeiti į pensiją. Kaip pavyzdį SAM pateikė Vilniaus priklausomybės ligų centrą, kuriame iš 26 išeinančių darbuotojų net 13 yra sulaukę pensinio amžiaus.
Vadina netiesa
Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė teigė, kad teiginiai, neva po PLC reorganizacijos Klaipėdoje ir Šiauliuose visai neliko darbuotojų, yra neteisingi. Šiuose centruose, pasak jos, ir toliau teikiamos paslaugos, žmonės gali gauti visą reikalingą gydymą.
Ji atkreipė dėmesį, kad vienas iš reorganizacijos tikslų yra užtikrinti, jog visoje šalyje būtų teikiamos vienodos, standartizuotos paslaugos, jų prieinamumas būtų vienodas. Iki šiol visuose centruose šių paslaugų teikimas ir personalo pajėgos buvo labai nevienodos, o po reorganizacijos, laikui einant. šių centrų pajėgos turės būti suvienodintos, kad visoje šalyje žmonėms būtų užtikrinta reikalinga pagalba.
„Iki reorganizacijos Klaipėdos PLC buvo įsteigtos 94 pareigybės, o sujungus PLC iš ten išėjo 27 darbuotojai, iš jų 11 žmonių buvo aptarnaujantis personalas – valytojai, ūkio skyriaus darbuotojai, 6 slaugytojos ir 2 gydytojai išėjo į pensiją.
Šiaulių PLC buvo įsteigtos 23 pareigybės, o po reorganizacijos darbą paliko 6 darbuotojai. Šiuo metu ten dirba tiek pat gydytojų kaip ir iki šiol. Tad šiuose centruose teikiamų paslaugų po reorganizacijos nesumažėjo, žmonėms ir toliau teikiama pagalba“, – situaciją komentavo ministro patarėja L.Bušinskaitė-Šriubienė.
Šiauliuose nėra vadovo
Kaip naujienų portalą lrytas.lt informavo Respublikinio priklausomybės ligų centro atstovai, šiuo metu Klaipėdos filiale daliniu darbo krūviu dirba trys gydytojai, visi skyriai turi savo gydytojus, todėl darbas tęsiamas. Pakanka ir slaugytojų, tad paslaugų tiekimo tęstinumas užtikrinamas.
Šiaulių filiale yra du gydytojai, dirbantys daliniu darbo krūviu, slaugytojų pakanka, kad būtų užtikrintas paslaugų teikimo tęstinumas. Pacientai buvo planingai išrašyti prieš Vėlines, registravimas į stacionaro skyrius vyksta, pacientai priimami gydyti.
Šiaulių filiale šiuo metu nėra nuolatinio vadovo. Atsakingu asmeniu paskirta Justina Šimanauskaitė, laikinai einanti Bendrųjų reikalų ir ūkio skyriaus vedėjo pareigas. Ji dirba daliniu darbo krūviu. Vyksta Šiaulių filialo laikinojo vadovo atranka, peržiūrimos kandidatūros ir sprendimas bus priimtas artimiausiu metu. Konkursą dėl nuolatinio Šiaulių filialo vadovo pareigų Respublikinis priklausomybės ligų centras skelbs per artimiausius du mėnesius.
„Stengdamiesi gerinti gydymo ir reabilitacijos paslaugų prieinamumą ir kokybę, atsižvelgiant į ribotas darbo užmokesčio fondo galimybes, didžiausią dėmesį skyrėme galimybei išlaikyti esamus ir pakviesti dirbti aukštos kvalifikacijos specialistų – gydytojų psichiatrų, kitų specialybių gydytojų, psichologijos, socialinių mokslų, slaugos ir visuomenės sveikatos magistrų.
Ateityje planuojame peržiūrėti darbuotojų darbo krūvį, esant poreikiui, skirti priemokas, kad didėtų darbuotojų atlyginimas proporcingai jų indėliui ir kvalifikacijai. Priklausomybės ligų gydymui 2018 m. biudžete numatytas 0,5 mln. eurų didesnis biudžetas nei 2017 m., daugiausia darbo užmokesčio fondui.
Dedame visas pastangas, kad kuo greičiau būtų organizuota sklandi filialų veikla ir užtikrintas kokybiškas priklausomybės ligų gydymas“, – situaciją komentavo dr. Emilis Subata, Respublikinio priklausomybės ligų centro direktorius.
Kad darbas vyksta ir pacientai priimami, patvirtino ir Klaipėdos PLC filialo vadovas Liudas Andrikis. Anot jo, pacientai iš tikrųjų buvo išrašyti prieš porą dienų, nes nebuvo dirbančių gydytojų, tačiau ketvirtadienį jie vėl priimami.
„Radome sprendimus ir darbas vyksta“, – sakė L.Andrikis.
