KPD savo ruožtu komisijos priekaištus vadina tendencingais ir neatitinkančiais tikrovės.
Negali kontroliuoti savęs
Spalio 27 dieną Valstybinė kultūros paveldo komisija svarstė nutarimą dėl valstybinės kultūros paveldo apsaugos sistemos pertvarkos, tačiau sprendimo kol kas nepriėmė.
Dokumento projekte išsakyta daug priekaištų KPD ir siūlyta jį pertvarkyti.
„Vieningai sutarėme, kad reikėtų atskirti kontrolės funkcijas, bet sprendimo projektą rengsime naujai, dar koreguosime – tai buvo darbinis variantas. Yra minčių, kad reikia dėl apskaitos ir dėl paveldotvarkos paanalizuoti rimčiau. Visi sutarėme vieningai tik dėl to, kad būtina kuo greičiau atskirti kontrolės funkcijas steigiant Kultūros paveldo inspekciją, kuri kontroliuotų“, – BNS teigė komisijos pirmininkė Evelina Karalevičienė.
Komisijos teigimu, KPD vykdo ir kultūros vertybių apskaitą, ir paveldotvarką, ir kontrolę, tuo metu demokratinėje valstybėje šias funkcijas būtina atskirti. Pažymima, kad toks funkcijų perdavimas vienai institucijai yra ydingas – suponuoja neskaidrumą, teisėtumo neužtikrinimo ir korupcijos riziką bei kultūros paveldo nykimą.
Anot E. Karalevičienės, šiuo metu KPD pačiai pavesta vykdyti ir savikontrolę, tačiau departamentas ne visuomet ją užtikrina. Pateikdama pavyzdžius, ji minėjo paveldosaugininkų pažeidimus, kai buvo sprendžiamas Vilniaus Žvėryno mikrorajone buvusio ir gaisrų nuniokoto medinio pastato likimas – kultūros paveldo objektas galiausiai buvo nugriautas.
„Turime ir kitą atvejį, kai Panevėžio meras kreipėsi su problemomis, kurios vyksta Panevėžio mieste, dėl to, kaip elgiasi KPD Panevėžio skyriaus vedėjas. Bet skundas perduodamas pačiam departamentui nagrinėti“, – teigė ji.
Komisijos parengtame ir nepatvirtintame sprendimo projekte teigta, kad „kultūros paveldo apsauga dėl neveiksmingos esamo valstybinio kultūros paveldo apsaugos administravimo sistemos pasiekė kritinę būseną, todėl būtina esminė pertvarka“.
Taip pat pažymima, kad didėja visuomenės grupių nepasitenkinimas valstybiniu kultūros paveldo funkcijų vykdymu, o dėl skirtingų kultūros paveldo apsaugos funkcijų – apskaitos, paveldotvarkos ir kontrolės – priskyrimo vienai institucijai, t. y. KPD „paveldosauga tapo neveiksni, o kultūros paveldas nyksta“.
Parengusi galutinį savo sprendimą Valstybinė kultūros paveldo komisija jį teiks Seimui, Vyriausybei ir prezidentei.
Konfliktas su viceministre
E. Karalevičienė tiksliai negalėjo įvardyti, kas inicijavo minimą sprendimo projektą. Pasak jos, išsiskyrus komisijos narių nuomonėms, projektui nebuvo pritarta, nuspręsta jį tobulinti.
„Tai buvo ne vienos dienos mintis. Buvo sudaryta darbo grupė šiam klausimui nagrinėti“, – teigė ji.
KPD kaip kliūtį siekiant sprendimų dėl nelegalių statybų Kuršių nerijoje mato Aplinkos ministerijos vadovybė. Aplinkos viceministrė Rėda Brandišauskienė teigė, kad KPD nesilaiko anksčiau pasiektų susitarimų.
Kritikos sulaukiantis departamentas savo ruožtu rugpjūtį pranešė apie galimus pažeidimus R. Brandišauskienės ir jos vyro Kultūros paveldo komisijos nario Donato Brandišausko bute Vilniuje, Užupyje. Departamento atstovai tikina, kad medinio namo dalyje neteisėtai įrengti papildomi stoglangiai ir iškastas rūsys. R. Brandišauskienė sako, kad šie pakeitimai padaryti prieš įsigyjant butą.
Kultūros paveldo komisijos vadovė E. Karalevičienė tvirtino, kad D. Brandišauskas svarstant sprendimą dėl KPD nenusišalino.
Departamentas kaltinimus atmeta
Kultūros paveldo departamentas, reaguodamas į komisijos priekaištus ir gresiantį sprendimą, paskelbė pareiškimą, kad skleidžiama informacija neatitinka tikrovės.
„Pažymėtina, kad toks svarbus sprendimas buvo rengiamas slapta: apie jo rengimą nebuvo informuotas nei Kultūros paveldo departamentas, nei pagrindinės Lietuvos paveldosaugos organizacijos (Lietuvos Respublikos restauratorių sąjunga, Lietuvos archeologijos draugija). Negana to, šio sprendimo dėstomojoje dalyje skleidžiama tikrovės neatitinkanti informacija apie Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos darbą“, – teigiama KPD pranešime.
Komisijos teiginys dėl kritinės kultūros paveldo būklės vadinamas tendencingu.
„Teiginys, kad kultūros paveldas nyksta, niekuo nepagrįstas. Stebėsenos rezultatai tokio teiginio neparemia“, – tvirtina departamentas.
Anot jo, tyrimai rodo fizinės kultūros paveldo objektų būklės pagerėjimą. KPD teigimu, 2013 metais labai blogos būklės fiksuoti 477, 2014 metais – 319, 2015 metais – 225, 2016 metais – 146 objektai.
„Visiems yra puikiai žinoma, kad būtent per pastarojo dešimtmečio laikotarpį, kai atsirado galimybės paveldo tvarkymui skirti ir Europos Sąjungos lėšas, buvo prikelti ir atgaivinti reikšmingiausi dvarai, bažnyčios, vienuolynai, etnografiniai kaimai ir kiti Lietuvos identitetui svarbūs istoriniai objektai. Teigiant priešingai, kartu ir kvestionuojama į kultūros paveldo objektus investuotos ES paramos svarba Lietuvos kultūros paveldo išsaugojimui. Akivaizdu, kad apibendrinimas apie blogą paveldosaugos būklę ir kultūros paveldo nykimą yra pramanas“, – teigia departamentas.
