Iškeliavusius prisimenant: žinomi žmonės, kurių Lietuva neteko šiemet

Vėlinių dieną aplankyti brangių žmonių kapus šiemet pirmą kartą teks ir kai kurių žinomų žmonių artimiesiems. Per pastaruosius metus Lietuva neteko ne vieno nusipelniusio ir savo darbais pagarsėjusio žmogaus.

Kovo 17-ąją eidamas 82-uosius metus mirė septintosios po Nepriklausomybės atkūrimo Vyriausybės ministras pirmininkas Laurynas Mindaugas Stankevičius.

1994–1996 metais L.M.Stankevičius dirbo valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministru, vėliau paskirtas ir ministru pirmininku, šias pareigas ėjo 1996 m. vasario–lapkričio mėnesiais. 1996–2000 m. – Seimo narys, 1998–1999 metais vadovavo Sveikatos apsaugos ministerijai.

„Nemanau, kad pavyko dirbti be klaidų, – kartą, paklaustas apie savo darbą Vyriausybėje ir ministerijose, „Lietuvos rytui“ yra sakęs M.L.Stankevičius. – Matyt, man pritrūko ryžtingumo. Gailiuosi, kad tada nerestruktūrizavome energetikos ūkio.“

L.M.Stankevičius gimė 1935 m. rugpjūčio 10 d. Aukštadvaryje, Trakų apskrityje.

Pačiame pavasario gražume šį pasaulį paliko aktorius Dalius Mertinas. Ilgus metus su sunkia liga kovojęs vyras mirė gegužės 4-ąją. Aktoriui buvo 55-eri.

Praėjusių metų rugpjūtį „Lietuvos rytas“ kalbėjosi su D.Mertinu apie sveikatą. „Galėčiau ir geriau jaustis. Sakau tai tiesiai šviesiai – tenka lankytis Santariškėse. Skaudu, bet tai susiję su ligos atkryčiu“, – tada kalbėjo šviesaus atminimo D.Mertinas.

Aktorius D.Mertinas gimė 1961-ųjų gegužės 21-ąją operos dainininko Algirdo Mertyno ir istorikės Elenos Mertinienės šeimoje.

Jo žmona – prezidento Algirdo Brazausko dukra Laima Mertinienė, su kuria jis susilaukė dviejų sūnų ir dukros.

D.Mertinas vaidino tokiuose televizijos serialuose kaip „Giminės“, „Grybauskai“, „Atžalos“, filmuose „Vilius Karalius“, „Miškais atena ruduo“, „Ir jie mums pasakė „sudie“ ir t.t.

Birželio 9-ąją eidama 76-uosius metus Anapilin iškeliavo Kovo 11-osios Akto signatarė, buvusi Seimo narė konservatorė Romualda Hofertienė.

R.Hofertienė gimė 1941 metais Raseinių rajone, Girkalnio miestelyje, 1977 metais ji baigė Vilniaus valstybinį pedagoginį institutą, kur įgijo matematikos mokytojos specialybę.

Ji buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Klaipėdos miesto tarybos narė, Klaipėdos mokytojų sąjūdžio tarybos pirmininkė, Lietuvos moterų sąjungos centro valdybos narė.

1990 metais R.Hofertienė buvo išrinkta į Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą. Jos parašas yra po Kovo 11-osios Aktu dėl nepriklausomos valstybės atstatymo. Į parlamentą ji išrinkta dar du kartus – 1992-1996 ir 1996-2000 metais.

Jis yra apdovanota Lietuvos Nepriklausomybės medaliu.

Birželio 6-ąją Vilniaus universiteto Santaros klinikose po sunkios ligos užgeso Seimo narys konservatorius Rokas Žilinskas.R.Žilinskui buvo 44-eri.

Gegužės viduryje R.Žilinsko artima bičiulė Daiva Žeimytė pranešė, kad jis į Santaros klinikas buvo paguldytas ir gydėsi dėl sunkaus plaučių uždegimo.

D.Žeimytė pabrėžė, jog R.Žilinskas buvo itin stiprus žmogus, sugebėjęs išsigydyti priklausomybę nuo alkoholio ir viešai paskelbti, jog yra homoseksualus.

Prieš darbą Seime R.Žilinskas daugiau nei penkiolika metų dirbo žurnalistu.

R.Žilinskas studijavo Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos institute. Nuo pat studijų pradžios dirbo spaudoje, radijuje, galiausiai – nuo 1993 m. – televizijoje.

1995 m., eksternu išlaikęs paskutinę universitetinių studijų sesiją, išvyko studijuoti į Indijos masinės komunikacijos institutą. Po studijų Delyje grįžęs su diplomu 1996 m. apgynė diplominį darbą Vilniaus universitete, gavo aukščiausią įvertinimą ir tęsė darbą Lietuvos televizijos (dabar – LRT), vėliau – LNK TV žinių tarnybose.

Buvo ne tik žinių laidų vedėjas – dirbo užsienio naujienų redaktoriumi ir reporteriu, nušvietė svarbiausius Lietuvos ir pasaulio įvykius. Įgūdžius tobulino JAV Informacijos tarnybos kursuose Vašingtone, gausybėje Europos žurnalistikos centro seminarų Europos šalyse.

Sausio 20-ąją Anapilin iškeliavo vienas ryškiausių šios kartos Lietuvos mados kūrėjų Egidijus Sidaras. Jam buvo 40 metų. Sausio 11 dieną dizaineris pateko į sostinės ligoninę po to, kai jį ištiko insultas. Daugiau nei savaitę trukusią kovą dėl gyvybės jis pralaimėjo.

Išmanantiems madą E.Sidaro prabangios elegancijos braižas buvo puikiai atpažįstamas. Savo kuriamiems drabužiams jis sugebėjo suteikti išskirtinumo, modernumo prieskonių.

Karjeros pradžioje E.Sidaras dirbo dizainerio Juozo Statkevičiaus salone. Vėliau į savo rankas buvo perėmęs mados namų „Cantas“ vairą – tapo jų vadovu, nors dizaineriu šiuose mados namuose, kuriems vadovavo Jolanta Mikalajūnienė, dirbo nuo pat jų įkūrimo pradžios – 2006-ųjų.

E.Sidaras yra sukūręs ne vieną kolekciją, tačiau viena įsimintiniausių jo suknelių įrašyta ir į Lietuvos rekordų knygą.

Dizainerio sukurta suknelė, kurios apačios plotis – 98,15 metro, tapo rekordininke. Iš viskozinio-acetatinio audinio pasiūto kūrinio apatinė dalis susideda iš 8 vienodo pločio juostų ir nuo liemens klostėmis platėja žemyn. Suknelės pagrindui E.Sidaras panaudojo 62 metalinius korseto įtvarus ir 20 metrų audinio.

Skaudi žinia lengvosios atletikos bendruomenę ir visą šalį supurtė rugpjūčio 3-ąją. Eidama 49-uosius metus iškeliavo viena geriausių istorijoje mūsų šalies disko metikių Austra Mikelytė.

A.Mikelytė per savo karjerą penkis kartus nugalėjo Lietuvos čempionatuose (1990, 1991, 1993, 1994 ir 2004 metais), Lietuvos rekordų lentelėje ir šiandien įrašyti trys (U23, U20 ir 19 metų) jos beveik prieš 30 metų pasiekti rezultatai.

Asmeninis Austros rekordas – 65.14 m – yra ketvirtas Lietuvoje per visą istoriją. 1993 metais ji buvo pirmos nepriklausomos Lietuvos komandos, dalyvavusios pasaulio čempionate, narė. Pasaulio ir Europos veteranų čempionatuose apdovanota aukso medaliais.

Austra Mikelytė turėjo Lietuvos sporto trenerės kategoriją, dirbo Vilniaus miesto sporto centre.

Rugpjūčio 23-iosios naktį Redvudo miesto (Redwood City) ligoninėje Kalifornijoje užgeso inžinieriaus, visuomenės veikėjo, jauniausio dr. Jono Šliūpo sūnaus Vytauto Jono Šliūpo gyvybė.

„Atsiskyrimas su šiuo pasauliu“ (būtent šiuos žodžius jis ne kartą ištarė svečiuodamasis Lietuvoje) įvyko 87-aisiais jo gyvenimo metais. Vytautas Jonas Šliūpas gimė 1930 m. spalio 24 d. Palangoje žinomo aušrininko, pirmojo Palangos miesto burmistro dr. Jono Šliūpo ir Grasildos Grauslytės Šliūpienės šeimoje.

Vos keturiolikos metų berniukas 1944 m. kartu su tėvais pasitraukė į Vakarus. Teko glaustis Austrijos, vėliau Vokietijos DP stovyklose, kur labai greitai (1944 m. lapkričio 6 d.) išgyveno tėvo mirtį.

Nebelikus vilties grįžti į tėvynę, kartu su mama 1947 m. persikėlė gyventi į JAV. Gyvenimas privalėjo tęstis: reikėjo mokytis, tobulėti, dalyvauti visuomeninėje veikloje.

Amerikoje V. J. Šliūpas įgijo universitetinį išsilavinimą, baigdamas statybos inžinerijos (Ilinojaus technologijos institute) ir hidraulikos mokslus (Viskonsino universitete).

Studijų metais dalyvavo jaunimo veikloje, buvo aktyvus skautas. Po studijų 1954 m. susituokė su būsimąja farmacininke Vanda Fabijonavičiūte, o 1957 m. jiedu susilaukė sūnaus Kęstučio.

Liepos 20-ąją eidamas 94 metus mirė garsus fotomenininkas, Tarptautinės meninės fotografijos federacijos (FIAP) garbės narys klaipėdietis Vaclovas Straukas.

Klaipėdos miesto garbės pilietis V.Straukas – žinomas Lietuvos fotomenininkas, vienas iš pirmųjų Lietuvos fotografijos meno draugijos (nuo 1989 metų – Lietuvos fotomenininkų sąjunga) narių, priskiriamas žinomiausiems lietuviškos fotografijos mokyklos atstovams.

Jo kūriniai nepraranda aktualumo ir šiandien, jis vienas dažniausiai eksponuojamų lietuviškos fotografijos klasikų Lietuvoje bei užsienyje. V.Strauko darbai saugomi šalies ir pasaulio meno muziejuose, žymiose galerijose ir privačiose kolekcijose Menininką bene labiausiai išgarsino fotografijų ciklai „Kopos“, „Paskutinis skambutis“, pastabios ir jautrios akies užfiksuoti Lietuvos peizažai, žmonių portretai.

V.Straukas surengė apie 30 personalinių parodų, dalyvavo daugiau kaip 60 bendrų parodų Lietuvoje ir užsienio šalyse.

Paskutinėmis rugsėjo dienomis Lietuva neteko Kovo 11-osios akto signataro Balio Gajausko. Politikas, visuomenės veikėjas Anapilin iškeliavo rugsėjo 28-ąją. Jam buvo 91-eri.

Nuo 1945 metų B.Gajauskas dalyvavo pogrindinėje antiokupacijos organizacijoje. Po trejų metų buvo suimtas ir nuteistas 25-eriems metams. Kaip yra rašęs pats signataras, nuo 1949 iki 1956 metų jis buvo kalinamas Balchašo ir Džazkazgano, o po to iki 1973-ųjų metų Mordovijos koncalgeriuose.

„1973 metais išleido be teisės sugrįžti į Lietuvą. Nežiūrint draudimo, grįžau į tėvynę. 1977 metais suėmė. Apkaltinę antisovietine propaganda ir agitacija, nuteisė dešimčiai metų ypatingojo režimo konclagerio ir penkiems metams ištrėmimo.

Nuo 1978 metų kalino ypatingojo režimo konclageryje Mordovijoje, o nuo 1980 metų iki 1987 metų – ypatingojo režimo konclageryje Kučino, Permės srityje. Nuo 1987 iki 1989 nutrėmė į Čiumikaną, Chabarovsko srityje.

Iš ten paleido ir grįžau į Kauną. 1989 metais su šeima išvykau į JAV, bet 1989 metų pabaigoje grįžau į Lietuvą. Išrinko mane Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos prezidentu, o 1990 metais – į Seimą“, – rašoma Seimo internetiniame puslapyje pateiktoje B.Gaujausko autobiografijoje.

Kalėdamas ypatingojo režimo konclageryje jis rašė publicistinius straipsnius, kuriuos slapta išnešus jo žmonai, skelbdavo užsienio spaudoje. 1981-aisiais buvo apdovanotas Tarptautine taikos ir laisvės premija Hiustone.

1979 metais Europos saugumo ir bendradarbiavimo JAV kongreso komisija pasiūlė jį su kitais disidentais kandidatu Nobelio taikos premijai gauti. B.Gajauskas buvo vedęs, su žmona Irena turėjo dukrą Gražiną.