Pasak specialistų, teisės aktams pakeisti turime penkerius metus. Šiuo metu baigiamas rengti įstatymo projektas, pagal kurį vandens tiekėjai būtų įpareigojami nutiesti reikiamą infrastruktūrą iki gyventojų būstų.
„Siūlome nustatyti tokį mechanizmą, kad vandens tiekėjas, vystydamas infrastruktūrą viešoj teritorijoj, viešoj erdvėj, šalia gatvių, tą įvadą atvestų iki gyventojo būsto. Už savo pinigus? Na, už tuos pinigus, kuriais bus vykdomas projektas, nes vandens tiekėjai gali kreiptis ir gauti būtent iš europinių lėšų ir iš tų lėšų vystyti infrastruktūrą ir gyventojų sklypuose“, – pasakojo Aplinkos ministerijos Vandenų ir žemės gelmių departamento direktorius Irmantas Valūnas.
Tačiau praktiškai iškyla kitokių problemų. Štai įmonės „Vilniaus vandenys“ atstovė Raimonda Strazdauskaitė tikina, kad šiuo atveju nesuteikiama jokių teisinių poveikio priemonių, kad būtų galima prijungti įstatyme numatytus naujus klientus. „Jeigu žmogus mūsų neįsileidžia į kiemą, juolab į namus, kuriuose stovi vandens apskaitos prietaisas, mes negalime vykdyti darbų, tuo pačiu neturime jokių priemonių, priversti prijungti tą naują klientą“, – teigė ji.
Anot „Vilniaus vandenų“, dabar, įgyvendinant analogiškus projektus, Europa finansuoja tik pusę sumos, kitą pusę tenka pridėti patiems vandens tiekėjams.
„Jeigu mums reikėtų pajungti visus potencialius teršėjus, iš tikrųjų visa tai atsilieptų tarifui ir gultų ant visų mūsų esamų klientų pečių. Ir kalbame mes apskritai apie visus Lietuvoje esančius vandens vartotojus“, – perspėjo R.Strazdauskaitė.
Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidentas Bronius Miežutavičius tuo tarpu tikino, kad, kalbant apie tokio pobūdžio paramą, reikia gerai viską apsvarstyti, kad nebūtų skatinama socialinė nelygybė.
„Jeigu jau iš tikrųjų mes nutariame remti tuos žmones, tai juos reikia remti, duoti dotaciją, tačiau labai atsirinkti. Įsivaizduokite, kaip turi elgtis tos pačios gatvės du kaimynai, kuris prieš savaitę ar mėnesį pats įsirengė tinklą, o toks pat kitas pilietis, kuris nevykdė aplinkosauginių reikalavimų, yra dotuojamas valstybės?“ – svarstė jis.
Be to, įstatyme numatytas įsipareigojimas ir patiems gyventojams jungtis prie infrastruktūros. To nepadarius grės baudos.
Vien Vilniuje skaičiuojama, kad prie centralizuotos nuotekų sistemos nėra prisijungę apie 30 tūkstančių gyventojų. Kai kuriuose rajonuose net trečdalis visų gyventojų nėra prisijungę prie centrinės nuotekų sistemos. Blogiausiai šiuo atžvilgiu atrodo Šalčininkų rajonas, kuriame prie sistemos prisijungę tik 64 procentai gyventojų. Prasta situacija ir Alytaus, Lazdijų, Molėtų ir Pakruojo rajonuose.
