Aiškėja, kas susijungs
Praėjus keletui mėnesių po to, kai parlamentas pritarė reformai, aiškėja, kas laukia Lietuvos aukštųjų mokyklų ateityje. Visai neseniai apie galutinį susijungimą paskelbė Lietuvos edukologijos (LEU) ir Vytauto Didžiojo (VDU) universitetai. Jau nuo rugsėjo būsimieji pedagogai stos nebe į LEU, o į Vytauto Didžiojo universiteto Edukologijos akademiją Kaune.
Tačiau aiškėja ir kas dėsis su kai kuriais kitais universitetais. Kaip naujienų portalą lrytas.lt informavo švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas, ministerijai apie galimą susijungimą pranešė jau ir kelios kitos aukštosios mokyklos.
„Apie tokį sprendimą yra pranešę Vytauto Didžiojo universitetas ir Aleksandro Stulginskio universitetas (ASU), jų valdymo organai jau pritarė galimam susijungimui, šiuo metu jie rengia susijungimui reikalingų dokumentų projektus“, – teigė G.Viliūnas.
Lietuvos sporto universitetas (LSU) yra deklaravęs, kad prioritetinis šios aukštosios mokyklos siekis yra likti savarankiškai. Tiesa, LSU neatmeta galimybės diskutuoti dėl susijungimo su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu (LSMU).
Šiaulių universitetas (ŠU) ir Vilniaus universitetas (VU) intensyviai derasi dėl ŠU prisijungimo prie VU autonomiškos akademijos teisėmis. „Vyksta diskusijos ir kitose aukštosiose mokyklose, tačiau sprendimų dar nėra“, – sakė viceministras.
Pedagogai bus ruošiami ir Vilniuje, ir Kaune
Studentai, kurie šiuo metu mokosi LEU, turės galimybę studijas pabaigti Vilniuje, tačiau jau nuo kitų metų rugsėjo 1-osios priėmimas į šią aukštąją mokyklą Vilniuje nebebus vykdomas. VDU Edukologijos akademija bus įsikūrusi Kaune ir būtent ten turės stoti norintys tapti mokytojais.
Tačiau Vilnius nebus paliekamas be pedagogų kalvės. Kaip teigė G.Viliūnas, dėl mokytojų ruošimo vyksta nuolatinis dialogas su VU. Ši aukštoji mokykla jau ruošia keletą naujų mokytojų rengimo programų, komplektuoja dėstytojų personalą.
„VU prisiima mokytojų rengimo misiją, pirmiausia remdamasis jau turimo mokslo potencialu“, – sakė G.Viliūnas.
Tikisi geriausio sprendimo visiems
Laikas, per kurį universitetai turi nuspręsti dėl susijungimo, nėra apibrėžtas. Tolesnio svarstymo terminai nustatyti Seimo priimtame valstybinių universitetų optimizavimo plane.
Iki gruodžio 1-osios Vyriausybė turi parengti šio plano įgyvendinimo priemones, tad Švietimo ir mokslo ministerija tikisi universitetų apsisprendimo arba iki tos dienos, arba netrukus po jos.
Tiesa, universitetai gali ir nesijungti. Anot G.Viliūno, siūlymai dėl susijungimo nėra primesti, o pagrįsti priėmimo duomenų, tendencijų, potencialo, poreikio analize. Tačiau jei aukštosios mokyklos nesijungs, jų gyvenimas gali pasunkėti.
„Tikimės, kad rasime visuomenei ir universitetams geriausią sprendimą. Nesijungdami universitetai atsidurtų tam tikroje rizikos zonoje, jų situacija tik sunkėtų, pirmiausia dėl natūraliai mažėjančio studentų skaičiaus ir augančių kokybinių reikalavimų studijų programoms, būsimų studentų pasirengimui“, – kalbėjo viceministras.
Be to, nesijungiančių universitetų nepasieks tinklui optimizuoti numatytos investicijos. O studentų priėmimo tendencijos rodo, kad sprendimus anksčiau ar vėliau teks priimti – tiesiog nebebus kitos išeities.
„Tad geriau ne laukti tokios liūdnos situacijos, o patiems modeliuoti racionaliausius sprendimus“, – sakė G.Viliūnas.
Suka link savarankiškumo
Ir nors kai kurios aukštosios mokyklos apie galimą susijungimą jau prakalbo, yra ir tokių, kurios kol kas save mato kaip savarankiškus universitetus, o ne kitų aukštųjų mokyklų dalis.
Štai Mykolo Romerio universitetas (MRU) dar spalio pradžioje paskelbė, kad nors ir palaiko aukštojo mokslo tinklo pertvarkos idėją, kol kas nemato galimybių susijungti su kitu universitetu ir siekia likti savarankiškas.
Apie sprendimą įgyvendinti savarankiškos aukštosios mokyklos koncepciją MRU Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM) pranešė spalio 9-ąją.
Kaip naujienų portalą lrytas.lt informavo MRU, rugsėjo pradžioje universitetas iš ŠMM gavo raštą, kuriame buvo oficialiai pranešta apie inicijuojamų derybų su VU procesą koordinuojant nepriklausomam moderatoriui.
Anot universiteto atstovų, šiam moderatoriui MRU pateikė universiteto, kaip specializuotos teisės ir viešosios tarnybos aukštosios mokyklos, koncepciją, taip pat ir teisinę analizę bei pasiūlymus dėl galimo bendradarbiavimo su VU. Jokio oficialaus atsakymo į pateiktus pasiūlymus MRU tikina negavęs, nes vyko tik neoficialūs MRU ir VU studijų prorektorių ir moderatoriaus susitikimai.
Šiuo metu MRU vadovybė teigia nematanti jokių protingais ir lygiaverčiais principais pagrįstų jungimosi su VU galimybių, o tolesnę savo veiklą sieja su MRU, kaip specializuotos teisės ir viešosios tarnybos aukštosios mokyklos, koncepcija ir jos įgyvendinimu.
„Tai jokiu būdu nereiškia, kad mes traukiamės iš aukštojo mokslo reformos, jai nepritariame ar priešinamės. Tikimės ir toliau būti aktyvūs šios reformos dalyviai, o ne pasyvūs stebėtojai, tęsti pradėtas diskusijas ir dialogą su ŠMM, Seimo Švietimo ir mokslo komitetu, socialiniais ir akademiniais partneriais.
Kartu artimiausioje perspektyvoje universitetą matome kaip savarankišką aukštąją mokyklą, kuri toliau augina ir stiprina savo dėstytojų ir mokslininkų potencialą, užtikrina aukštą studijų ir mokslo kokybę, kelia Lietuvos aukštojo mokslo vertę, dėstytojų ir tyrėjų profesijos patrauklumą, juk be jų neįmanoma sukurti žinių ir inovacijos visuomenės“, – teigė MRU rektorius doc. dr. Algirdas Monkevičius.
Pasisako už nepriklausomą universitetą
Jungtis su kitomis aukštosiomis mokyklomis nepanoro ir Klaipėdos universitetas (KU). Jo rektorius prof. habil. dr. Eimutis Juzeliūnas teigė, jog KU, panašiai kaip ir MRU, laikosi pozicijos, kad mechaninis universitetų jungimas laukiamo efekto neduos.
Anot jo, praktika rodo, kad universitetų jungimas yra brangus procesas, kurio negalima pagrįsti vien retorika ar schemomis popieriuje.
„Mūsų, Klaipėdos universiteto, atveju reikia kompleksinio požiūrio į regionų raidą – šiuo metu tai vienas svarbiausių valstybės uždavinių. Į regiono technologinę plėtrą turėtų būti įtrauktos ne tik aukštosios mokyklos, bet ir kiti vadinamosios inovacinės ekosistemos dalyviai – savivalda, verslas, mokslo institutai, užsienio partneriai“, – komentavo E.Juzeliūnas.
Kaip teigė rektorius, KU bendruomenė ir taryba bei Vakarų Lietuvos regiono savivaldybių merai pasisakė už nepriklausomą universitetą, specializuotą jūros mokslų srityje, tačiau plėtojantį ir kitas regionui svarbias sritis, pavyzdžiui, socialinius, humanitarinius, sveikatos mokslus.
„Kartu akcentuojama sinergijos ir bendradarbiavimo tarp regiono aukštųjų mokyklų (universiteto ir kolegijų) svarba, įtraukiant į procesų valdyseną ir finansavimą ir savivaldybes. Tikimės, kad kompleksinis požiūris į regiono plėtrą leis universitetui svariau prisidėti prie regiono plėtros ir skatins tapti labiau konkurencingu tarptautiniu mastu“, – teigė KU rektorius.
Nemato, kad reforma vyktų
Ne kartą anksčiau kritikos strėles į priimtą aukštojo mokslo tinklo pertvarkos planą laidęs Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narys konservatorius Mantas Adomėnas sakė, kad kol kas matyti daugiau žodžių nei darbų.
„Mano žiniomis, prasidėjo pokalbiai tarp VU ir ŠU, bet vėlgi ŠU tarybos pirmininkas Rimvydas Vaštakas tam kategoriškai priešinasi ir šiuo metu kaip ir boikuotoja viską“, – sakė M.Adomėnas.
Politikas taip pat sakė, kad vienas LEU fakultetas norėtų tapti VU dalimi, bet tam priešinasi LEU rektorius Algirdas Gaižutis. Jam žinoma ir apie MRU norą būti savarankišku universitetu.
„Kol kas aišku, kad LEU jungiasi su VDU. Pavadinti tai reforma tikrai per skambu. Kitaip tariant, visos ekspertinės įžvalgos ir ministrės (Jurgitos Petrauskienės. – Aut.) geri norai šiuo atveju yra nepakankami, kad įveiktų politinės valios vakuumą, kuris šiuo klausimu akivaizdžiai egzistuoja“, – kalbėjo Seimo narys.
Geriau būtų vienas Kauno universitetas
Kalbėdamas apie VDU susijungimą su ASU M.Adomėnas sakė, kad toks žingsnis neatrodo logiškas, nes pagal profilį šie universitetai nėra tokie artimi, kokie būtų, tarkime, ASU ir LSMU ar KTU.
Toks susijungimas prasmės turėtų tuo atveju, jei visi Kauno universitetai jungtųsi į vieną bendrą aukštąją mokyklą, tačiau nei LSMU, nei KTU nėra išreiškę noro jungtis. „Panašu į institucinę kovą dėl įtakos“, – sakė parlamentaras.
LEU siūlo kitą kelią
Nors LEU ir VDU jau paskelbė apie susijungimą, M.Adomėnas teigė matantis kitą kelią, kuriuo galėtų eiti pedagogų kalvė. Jis neprieštaravo, kad šie du universitetai susijungtų, tačiau mano, jog tikslingiau būtų, jei Ugdymo mokslų fakultetas taptų VU dalimi.
„VU jau kitų metų rugsėjo 1-ajai žada paskelbti pedagogų rengimo programą ir šiuo tikslu pasikviesti vieną LEU fakultetų. Bet kadangi tam priešinasi LEU valdžia, gali tekti samdyti pavienius mokslininkus.
Tai yra įmanoma, bet persikėlę į kitą universitetą mokslininkai daug ko netenka būtent dėl LEU vadovybės priešinimosi instituciniam perkėlimui. Optimalus planas būtų LEU išformuoti, dalį perkeliant į Kauną, o tą vieną fakultetą į VU“, – dėstė Seimo narys.
Pasak jo, tai galima pavadinti tik obstrukcija, nes LEU sudaro kliūtis moksliniams darbuotojams dirbti ten, kur jie nori.
Gali baigtis liūdnai
Tuo metu kalbėdamas apie universitetus, kurie nepanoro jungtis su kitomis aukštosiomis mokyklomis, M.Adomėnas sakė, kad dėl tokios situacijos galima tik apgailestauti.
„Tie veiksmai, kai Konstitucinio teismo sprendimu akademinė autonomija buvo išaiškinta kaip administracinė autonomija, sudaro sąlygas neklausyti, ką sako steigėjai ir rodo valstybės interesai“, – teigė jis.
Pasak politiko, jei KU ir MRU nesusijungs su kitais universitetais, labiausiai nukentės dėstytojai ir studentai, nes vieni gali netekti darbo, o kiti – likti be diplomo. Jis pabrėžė, kad ŠMM turėtų ieškoti ryžtingesnių priemonių, kuriomis užtikrintų tiek studentų, tiek mokslo darbuotojų teises ir užkirstų kelią griūčiai.
