Norvegijos dienraštis „VG“ atskleidė, kad „Žiburys“ (norvegiškai „Fyrlykta“) per ketverius metus turėjo 52 milijonų kronų pelną (10 norvegiškų kronų – 1 euras), organizacijos vadovai gaudavo dideles algas ir pirko nekilnojamą turtą.
Tuo tarpu „Žiburio fondo“ generalinė direktorė Kristina Stepanova tikina, kad tiek jos, tiek kitų 6 šio fondo darbuotojų algos atitinka Lietuvos vidurkį, o nekilnojamo turto fondas neturi.
Norvegijoje užregistruoto „Žiburio“ auditas parodė, kad save vadinęs pelno nesiekiančia organizacija „Žiburys“ iš tikro neatitinka tokio apibrėžimo. Dėl to vaiko teises ginančios Norvegijos valstybės institucijos atšaukė sutartis su šia organizacija pakaitinių tėvų suradimo. Durys į milijardinį šių organizacijų biudžetą „Žiburiui“ užsitrenkė.
____
Skoningai įrengti trys maži kambarėliai dviejų aukštų priestate buvusios „Dainavos“ kavinės kieme. Ant palangės stovi medinis užrašas „Laimė“. Skambutis neveikia, durys nerakinamos. Visi darbuotojai labai mandagūs ir šypsosi. Tai – lietuviškas „Žiburio fondas“.
– Kaip skandalas dėl „Žiburio“ veiklos Norvegijoje palietė lietuvišką „Žiburį?“- lrytas.lt klausė „Žiburio fondo“ direktorės Kristinos Stapanovos.
– Skandalas Norvegijoje mus paveikė emociškai. Mes tikrai esame Peero Salstromo – Leygso įkurtų organizacijų tinklo dalis. Gavome nemažai užklausų iš savivaldybių institucijų, partnerių apie mūsų gaunamą finansinę paramą. Mes atsakėme, kad niekada neslėpėme, kad gauname finansinę paramą ir tikimės ją gauti ateityje, nes kitaip neišsilaikytume. Per ketverius metus gavome apie 130 tūkst. eurų. Jokių paskolų negavome.
Noriu pabrėžti, kad Lietuvoje užregistruotas „Žiburio fonas“ nėra norvegų organizacijos filialas. Mes – savarankiška Lietuvos nevyriausybinė organizacija, kurią 2014-ųjų kovo 17 dieną įregistravo Kelne gyvenantis verslininkas Peeras Salstromas – Leyhsas. Mes ir kitos šešios P.Salstromo- Leyhso įkurtos tokio tipo organizacijos esame to paties tinklo narės.
Šiam tinklui mes nemokame jokio narystės mokesčio ir jam neturime jokių įsipareigojimų. Bet gauname palaikymą: pavyzdžiui, tarptautinis tinklas mums padėjo sukurti interneto svetainę.
Daugelis Lietuvos vaikų globos organizacijos priklauso kuriam nors tarptautiniam tinklui. Lietuvoje nevyriausybinėms organizacijoms labai sunku išsilaikyti. Iš lėšų, skirtų projektui, negali padengti visų išlaidų, pavyzdžiui, mokėti už internetinę svetainę.
– Kaip buvo įkurtas „Žiburio fondas“?
– Mūsų įkūrėjas Peeras Salstromas – Leyhsas lankėsi Lietuvos vaikų socializacijos centre ir tai jį labai paveikė emociškai. Jis pasakė, kad vaikai neturėtų tokiomis sąlygomis gyventi ir jis norėtų prisidėti prie realios pagalbos vaikams.
– Norvegijoje paskelbta apie dideles „Žiburio“ darbuotojų algas ir organizacijos įsigytą nekilnojamąjį turtą. Kokios jūsų algos?
– Pas mus dirba 7 darbuotojos: trys psichologės, trys socialinės darbuotojos ir aš. Mes teikiame įvairiapusę pagalbą vaikams, likusiems be tėvų globos, taip pat jų globėjams ir įtėviams: psichologines konsultacijas, ilgalaikę psichoterapiją, socialines konsultacijas, organizuojame savipagalbos grupes, norinčių tapti įtėviais ar globėjais mokymus. Kai turėjome galimybių – apmokėdavome kai kurių vaikų vasaros poilsį.
Mūsų algos atitinka Lietuvos vidurkį. Nors kartais teikime konsultacijas ir po darbo valandų. Reikia labai pasistengti, kad žmonės už tokį atlyginimą būtų motyvuoti dirbti.
– O kokį nekilnojamą turtą esate įsigiję?
– Vilniaus centre nuomojamės 66 kvadratinių metrų pastatą iš bendrovės „Daivila“ už 439,69 eurus per mėnesį. Ieškojome patalpų centre, kad būtų patogu atvykti į mūsų konsultacijas.
Mūsų didžiausias turtas – tai nenaujas automobilis „Dace Daster“. Mes organizuojame mokymus kituose miestuose, lankome šeimas, kurios gyvena, pavyzdžiui, Trakų Vokėje, todėl automobilis labai praverčia.
– Ar tikrai, kaip rašo Norvegijos žurnalistai, turite nuolankiai klausyti Peero Salstromo – Leyhso, ar galite su juo diskutuoti?
– Aš negalėčiau dirbti organizacijoje, kur turėčiau tik vykdyti nurodymus, su kuriais nesutinku. Diskusijose su Peeru nesu niekada patyrusi priespaudos ar nejaukių jausmų. Lietuvoje vykdome veiklą, kuri turi atitikti mūsų šalies įstatymus ir jis visada girdi, ką aš sakau.
Man patinka žmonės, kurie dirba su aistra, turi idėją, kuria tiki.
Peeras iš mūsų negavo nei atlyginimo, nei kokių nors piniginių išmokų. Tuo nesunku įsitikinti – esame viešai pateikę savo finansines ataskaitas.
– Norvegija perka paslaugą iš „Žiburio“ organizuoti pakaitines šeimas, globojančias be tėvų likusius vaikus. Kitaip sakant, iš tikrų tėvų atimtus vaikus, tarp jų ir iš lietuvių. Ar tie vaikai pasiekia ir Lietuvą?
– Visos „Žiburio“ organizacijos dirba su vaikų globėjais, bet kiekvienoje skiriasi paslaugų modelis. Lietuvoje mes dar neturime profesionalių globėjų ir dirbame su įprastais globėjais, kuriems reikia pagalbos. Jie globoja vaikus su labai sudėtingomis trauminėmis patirtimis. Jūs nepatikėsite, kokių baisių istorijų iš vaikų išgirstame apie jų patirtą prievartą, žiaurų elgesį.
Rūpinamės Lietuvos vaikais. Jokie vaikai iš kitų šalių mums nesiunčiami. Nemanau, kad mes pasirengę tokio pobūdžio paslaugoms. Taip pat nedirbame ir su tarptautiniu įvaikinimu.
– Kodėl Norvegijoje „Žiburys“ gauna milijoninus eurų pelno, o Lietuvoje „Žiburio fondas“ neturi jokio pelno.
– Norvegijoej paslaugų pirkimas vyksta kitaip, nei Lietuvoje. Ten valstybė sako: perku tokią ir tokią paslaugą, vienam asmeniui tokios paslaugos suteikimas kainuoja tiek ir tiek. Kai tu suteiki tą paslaugą, lieka kažkiek pinigų. Bet pelnas investuojamas į naujų paslaugų kūrimą, į paslaugų vertinimą, paslaugų kokybės gerinimą. Taigi, viskas grįžta visuomenei.
O Lietuvoje nevyriausybinsė organizacijos gyvena iš projektų. Gali rašyti projektus, gauti pinigų ir po to turi atsiskaityti už kiekvieną centą. Jei perki kažką, kas nenumatyta projekte – turi tuos pinigus grąžinti.
– Ar globėjams, su kuriais dirbate, už vaikų priežiūrą mokama daugiau? Juk Norvegijoje valstybė per metus moka 1,3 milijono kronų už kiekvieną globojamą vaiką?
– Tai – Norvegijos įkainiai. Lietuvoje kitoks modelis. Žmonėms, kurie globoja vaiką, valstybė moka tiesiogiai. Už vieną vaiką Lietuvoje globėjams per mėnesį mokami 152 eurai. Vietos savivaldybės moka dar papildomai nuo 49 eurų iki 150 eurų per mėnesį vienam vaikui. Taigi, daugiausia globėjai gali gauti 300 eurų per mėnesį. Už šiuos pinigus vaiką reikia pamaitinti, aprengti ir išleisti į mokyklą.
– Kokių padarinių jūsų veiklai turės skandalas su „Žiburio“ organizacijomis?
– Nežinau net kaip vertinti. Lietuvoje iki šiol buvo daug neteisingų įsitikinimų dėl visuomenių organizacijų. Nevyriausybinis sektorius – tai piliečių iniciatyvos: žmonės nori kažką daryti, kad visuomenėje būtų geriau. Mums dėl savo praeities patirčių dar sunku suprasti, kad žmogus kažką daro be savanaudiškų motyvų.
