Valdininkams – milžiniškos kompensacijos, eiliniams piliečiams – teismų karuselės

Atsakymo į šį klausimą mums pasiūlė ieškoti emigrantai, kurie nusivylę savo šalimi laimės ieškoti išvyko svetur.

Kitokioje teisinėje santvarkoje gyvenantiems emigrantams stebint, kas vyksta Lietuvoje, ramybės neduoda klausimas, kodėl nuolat girdime apie valstybei vieno ar kito aukšto pareigūno, valdininko, valstybės įmonės vadovo padarytą milžinišką žalą, bet niekada negirdime, kad tą žalą valstybė iš kaltininko būtų išieškojusi.

Arba kodėl nuo valstybės nukentėjęs eilinis pilietis turi nueiti vargo kelius, kad atgautų bent vieną kitą prarastą skatiką.

Buvęs vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis yra kone vienintelis buvęs aukštas valstybės pareigūnas, iš kurio valstybė bando išieškoti patirtą žalą. Valstybė reikalauja, kad jis atlygintų 15 tūkstančių eurų žalą, tačiau buvęs ministras pats valstybei grasina teismais.

„Aš neatlikau jokių neteisėtų veiksmų, nepažeidžiau jokių įstatymų, teismai patys susipainiojo. Vilniaus apygardos administracinis teismas pripažino šitą atleidimą, kad viskas vyko teisėtai, o tik sekanti instancija – kad neteisėtai. Tikrai kreipsiuosi į Europos teismus, jeigu Lietuvoje nuspręs išieškoti pinigus“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7” teigė R.Palaitis.

R.Palaitis sako, kad jo istorija atgrasė kitus politikus, kurie bijo atleisti valstybės tarnyba piktnaudžiaujančius pavaldinius.

Atleidęs įtakingą partijos veikėją iš valstybės tarnybos vadovo pareigų R.Palaitis pats sėdo į teisiamųjų suolą, nes teismas valdininką sugrąžino į tarnybą ir priteisė kompensaciją.

„Girdėjau tokį atvejį, kad žemės ūkio ministrė buvo pasirėmusi mano atveju ir pasakiusi, kad ji Jono Miliaus neatleidinės, nes bus kaip Palaičiui. Dabartinis ministras atleido Žemės ūkio tarnybos vadovą, kaip baigsis byla, dar neaišku. Gal irgi grąžins į darbą ir išmokės kompensaciją. Ar iš ministro ieškos žalą, ar neieškos – neaišku“, – sakė R.Palaitis.

R.Palaičio teismai su valstybe jau tęsiasi ne vienerius metus, dabar skundas daugiau kaip pusę metų savo eilės laukia Konstituciniame Teisme. Pats R.Palaitis sako tapęs keršto auka.

„Manau, tai yra politinis užsakymas, nes neužimu jokių pareigų, nepriklausau jokiai partijai, tai reikia kažkaip atsiteisti. Iniciatyva kilo iš tuometinės valstybės kontrolės vadovės, kurią aš buvau atleidęs iš ministerijos sekretorės pareigų. Susirado prokurorę, kuri buvo kelis sykius viršijusi greitį, pagauta policijos ir nubausta. Susidarė kritinė masė ir iškilo“, – aiškino R.Palaitis.

Buvęs finansinių nusikaltimų tyrimų vadovas, Seimo narys Vitalijus Gailius vienas iš daugelio, kuriam valstybė sumokėjo kompensaciją dėl neteisėto atleidimo. Žala paskaičiuota nemenka – daugiau kaip 26 tūkstančiai eurų. Dar kone tiek priteista vienu ypu su juo atleistam buvusiam pavaduotojui. Tai jau 50 tūkstančių eurų. Bet niekas kaltininkų neieškojo, sumokėjo pinigus iš valstybės kišenės ir tiek.

„Mes ne kartą reikalavome, kad prokuratūra inicijuotų tyrimą ir išieškotų iš Generalinės prokuratūros vadovo, priėmusio neteisėtus sprendimus dėl civilinės atsakomybės. Prokuroras Vagneris rodė iniciatyvą, už ką po to buvo įspėtas, ginti viešą interesą, kad prokuratūra turėtų išieškoti žalą dėl neteisėtų atleidimų sistemoje.

Pati sistema daro neteisėtus sprendimus ir po to neišieškos žalos. Suprantame, kad istorijose, kur pati vadovybė buvo susijusi, betarpiškai Antikorupcijos komisijos išvados tvirtinasi. Turbūt todėl prokuratūra ir vengia, atsisakinėja“, – teigė V.Gailius.

Valstybės kontrolė mažiausiai dešimt kartų prašė prokuratūros kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo valstybei iš kaltųjų asmenų. Prokuratūra tai padarė viso labo vieną kartą – į teismą kreipėsi dėl jau minėto R.Palaičio.

„Visais atvejais Valstybės kontrolė medžiagą perdavė ir kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl materialinės atsakomybės taikymo ir žalos valstybės biudžetui kompensavimo. Buvo tik vienas atvejis dėl vidaus reikalų ministro atleisto darbuotojo, kai kreiptasi į teismą. Generalinė prokuratūra kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo, materialinės atsakomybės buvusiam ministrui taikymo. Kitais atvejais Generalinė prokuratūra nenustatė visų būtinų sąlygų materialinei atsakomybei atsirasti.

Valstybės kontrolė, matydama, kad materialinė atsakomybė tais atvejais, kai valstybės biudžetui padaroma žala, yra netaikoma, kreipėsi į Seimo Audito komitetą, iškeldama klausimą dėl teisės akto spragų netobulumo“, – aiškino Valstybės kontrolės Teisės departamento vadovė Albina Radzevičiūtė.

Įstatymo spragų kaišyti, kai valstybė vis patiria žalą, o atlyginti jos nėra kam, ėmėsi specialiai sudaryta darbo grupė. Į ją buvo įtraukti valdininkai ir mokslininkai. Bet išvados išvertė iš koto.

„Darbas buvo atliktas – esamos teisinės bazės tyrimas ir trūkumų nustatymas. Daug trūkumų teisinėje bazėje nebuvo nustatyta, didžiausia problema – neveiklumas išieškant padarytą žalą. Jeigu žalą padarė savivaldybės, valstybės įmonės vadovas ar aukščiausi asmenys, tada kyla problema, kas turėtų reikalauti žalos atlyginimo.

Šiaip turėtų veikti pati institucija. Jeigu vadovas liko nepakeistas, sutikite, kad jis pats iš savęs reikalauti nenorės. Jeigu buvo pakeistas, iniciatyvos turėtų imtis naujas vadovas, tačiau ar jis jos imasi? Matome, kad nesiima“, – sakė M.Romerio universiteto docentė Simona Drukteinienė.

Ir štai išbandymas. Auditoriai nustatė, kad valstybės įmonėje Registrų centras vadovas šeimininkavo kaip savo aruode, kas antras įmonėje vadovas, kas trečias giminaitis. Žodžiu, akivaizdžiausias neūkiškumo pavyzdys.

„Jeigu žalą padarė valstybei priklausančios akcinės įmonės vadovas ar kiti aukštas pareigas užimantys asmenys, žalos atlyginimo gali reikalauti pati valstybė kaip akcininkė. Jeigu privačioje uždaroje akcinėje bendrovėje žalą padarė vadovas, kas imsi reikalauti atlyginimo – akcininkas ar naujai pakeistas vadovas? Kažkodėl valstybinėse įmonėse tai nevyksta“, – pasakojo S.Drukteinienė.

Įmonės akcininkė Teisingumo ministerija į teisėsaugą nesikreipė, laikinasis Registrų centro vadovas to daryti taip pat nesiruošia. Po nepalankių auditorių išvadų Registrų centro vadovas iš darbo išlydėtas su solidžia 26 tūkstančių eurų kompensacija. Darbo grupė pasiūlė tokioms išlydėtuvėms padaryti galą.

Įstatymas, kuris įpareigotų reikalauti žalos atlyginimo valstybės naudai, pradėtas rengti dar praėjusios kadencijos Seime, bet kadencija baigėsi, o įstatymo nebuvo. Įstatymų pataisas turėtų svarstyti šios kadencijos Seimas.

Darbo grupė siūlė kurti atskirą instituciją, kuri rūpintųsi žalos išieškojimu iš kaltų asmenų, bet tokia nuostata iškart buvo nubraukta ir Seimo net nepasiekė. Darbo galėtų imtis prokurorai, bet iš jų irgi jokių žinių nesigirdi.

„Aš kėliau klausimą dėl prokuroro, ginančio viešąjį interesą, savarankiškumo. Jeigu prokuroras mano, kad yra pažeistas viešas interesas, jis turi priimti sprendimą. O šiuo metu vyrauja nuostata, kad prokuroro veiksmus turi palaiminti aukštesnis prokuroras. Šiuo metu vyrauja aukštesnio prokuroro nuomonė, kuris gali nuspręsti visai kitaip arba pavesti kitam. Prokurorui tai lyg tramdomieji marškiniai, kurių neturėtų būti“, – sakė Generalinės prokuratūros Viešojo gynimo skyriaus prokuroras Kęstutis Vagneris.

Bepigu tiems, kas padaro didelę žalą valstybei, ir vargas tiems, kam valstybė padaro žalos. Jeigu ir yra šansų atgauti bent dalį realių išlaidų, tai moralinės žalos atlyginimo teismuose tikėtis neverta. Nebent kova vyksta ne dėl pinigų, o dėl principų.

„Lietuvoje apskritai nėra aukštos moralinės žalos kultūros. Kai aš konsultavausi su teisininkais, jie sako, kad jeigu esi pasiruošęs praeiti Kryžiaus kelius ir gauti 300 eurų – galime pradėti bylinėjimosi procesą. Man tai buvo ne pinigų klausimas, aš teisininkui pasiūliau, kad viską, ką prisiteisim, skirkime vaikų namams. Priteisė visą sumą, kiek ir prašėme. Teismas nedrįso sumažinti dėl to, nors asmens moralinė žala nėra aukšta, jeigu tu moralinės žalos reikalauji ne savo naudai“, – savo istorija dalinosi vilnietis Deividas Snapkauskas.

Dėl beviltiškos situacijos, kai pilietis nori atgauti patirtą žalą, advokatas Karolis Rugys kreipėsi į Seimą, kad laikas taisyti įstatymus. Bet Seimas bijo atverti Pandoros skrynią.

„Valstybė vėl žiūri, kaip apsaugoti savo interesus, kad žmonės nepradėtų prisiteisinėti. Valstybės baimė yra tokia. O baimė turėtų būti tame, kad mes neturėtume daryti tiems piliečiams žalos, o ne kad piliečiai prisiteis iš valstybės. Konstitucinis principas yra toks: valstybė turi organizuoti darbą taip, kad būtų atlyginta visa turtinė ir neturtinė žala dėl neteisėtų valstybės veiksmų.

O praktiškai yra taip, kad jei žmogus apsigina dėl neteisėtų kaltinimų, patiria turtinę žalą, jis turi kreiptis ne automatine tvarka, o bendra tvarka. Jis vėl kreipiasi į teismą, vėl įrodinėja, iš ko susideda žala, ką neteisėto jam padarė valstybė“, – teigė K.Rugys.

Ir teismų karuselė užsisuka iš naujo. Retas kuris tokiai ryžtasi.

Saulius Jakutavičius siekia, kad valstybė jam atlygintų už tai, kad buvo neteisėtai pareigūnų apkaltintas vairavęs girtas, tampytas po teismus. Jam reikėjo pačiam apmokėti už DNR tyrimus, ekspertų išvadas ir advokato paslaugas, nekalbant apie tai, kad į teismą reikėjo sukarti šimtus kilometrų – vyras gyvena Vilniuje, o teismai vyko Klaipėdoje.

„Mano byla tapo rezonansinė, tęsėsi per dvi instancijas, buvo 15 teismo posėdžių, iš vienos institucijos perkelta į kitą. Iš apylinkės į apygardą, po to vėl grąžinta, vėl buvo skundimas, vėl keliavo į apygardą ir apygardos teismas neginčijama nutartimi pripažino, kad pasitikėti alkotesterio rodmenimis nebuvo jokio pagrindo“, – sakė su valstybe besiteisiantis S.Jakutavičius.

Nukentėjęs nuo valstybės ir jo gynėjas teismo prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad jis galiausiai išaiškintų, kaip eiliniam piliečiui be vargo atgauti iš valstybės patirtą žalą. Prašymą nagrinėjantis bendros kompetencijos teismas turėtų priimti kitą savaitę. Tačiau vyrai spėja, kad Konstitucijos jubiliejaus proga teisingumo vargu ar sulauks.

„Kiek savo praktikoje esu kreipęsis, visus tuos prašymus atmeta, pasako, kad mums abejonių nekyla, o fizinis asmuo neturi galimybių pats kreiptis. Tai byla išnagrinėjama be jokių kreipimųsi“, – sakė K.Rugys.

Buvusio ministro R.Palaičio, kaltinamo valstybei padarius žalą, byloje teismas priėmė sprendimą kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad jis galiausiai išaiškintų, galima ar negalima iš ministrų reikalauti žalos atlyginimo.