„Karas vyksta visą laiką. Nėra nei pirmo, nei antro pasaulinio, yra tik laikina pertrauka frontuose. Tai nuolatinis karas dėl to, kas yra pasaulio šeimininkas. Tai iškrypęs mąstymas, kad reikia nuolat plėsti teritoriją, užgrobti kaimynus.
Apsistosim, kai raudonu žiedu visa žemė skaisčiai sužydės, kaip pasakė viena poetė“, – sakė politikos veteranas, kalbėdamas apie Ribentropo ir Molotovo pakto sąsajas su šių dienų geopolitine padėtimi.
„Dėl mašinos ir panos neprapilkit Lietuvos“, – iš Signatarų namų balkono rėžė buvęs opozicijoje esančiųjų konservatorių vedlys Vytautas Landsbergis ir sulaukė audringų plojimų. Jis kalbėjo apie tuometinį „valstiečių“ lyderio R.Karbauskio ir buvusios parlamentarės G.Kildišienės skandalą.
„Įsivaizduokite kad R. Meilutytė, kuri nelaimėjo aukso medalio, o laimėjo tik sidabro medalį, draskosi marškinius ant krūtinės ir kaltina save, kad nelaimėjo aukso medalio. Jinai yra rimta mergaitė. Norėčiau kad mes būtume bent jau tokia rimta mergaitė kaip R. Meilutytė“, – dėstė V. Landsbergis, kalbėdamas apie savo anūko, dabartinio Tėvynės sąjungos lyderio G.Landsbergio pasirinkimą prašyti išankstinių partijos pirmininko rinkimų, po nesėkmingų rinkimų rezultatų.
„Tegul užkasa iškastas duobes, tegul susikiša tas investicijas – mes kovosime už savo gyvybę. Nors statybos vyksta jau 10 metų, pagaliau pradedame atsibusti ir suvokti, kad Astravo AE – Lietuvos išlikimo klausimas. Mums yra paruošta mirtis tiesiogine to žodžio prasme“, – sakė V.Landsbergis, kalbėdamas apie kelios dešimtys kilometrų nuo Vilniaus statomą atominę elektrinę.
„Jei Vakarai nori pulti, mes pasidarome žiedą apsisaugoti. Kaip admirolas Žirinovskis paskelbė, kad padarys tokias sąlygas, kai priešai už sienos nebegalės gyventi. Tai nėra šiaip sau kliedėjimai. Mes parašėme skundą Baltarusijai, po dvejų metų NVO atsakė, kad skundas pagrįstas. Dar po dvejų metų siųsti mūsų popieriai į Minską. Minskas neatsakė, ir laukiam. Kodėl leidžiame tyčiotis?“, – dar pridėjo jis.
„Apie laisvę reikia galvoti kasdien, o ne vien tik per šventinių dienų minėjimus, pagerbimus. Švenčių dienomis prisimename tuos, kurie kovojo ir mums iškovojo arba žuvo už laisvę. Jiems turi būti mūsų pagarba ir atminimas, bet reikia pasižiūrėti ir į save, kaip tie kovotojai pažvelgtų į mus, į mūsų šiandieninį elgesį. Ar tikrai apsaugome laisvę nuo smurto, savivalės, agresijos?“, – klausė V.Landsbergis, kalbėdamas apie tragiškų sausio 13 dienos įvykių paminėjimą.
Vytautas Landsbergis gimė 1932 metų spalio 18 dieną, Kaune, architekto Vytauto Landsbergio – Žemkalnio ir akių gydytojos Onos Jablonskytės – Landsbergienės šeimoje.
Vytautas Landsbergis buvo vienas aktyviausių Lietuvos Sąjūdžio veikėjų, jo vadovas. 1990 metų kovo 11 dieną, jis buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininku, vadovavo parlamento sesijai, kurioje tą dieną paskelbta atkuriama Lietuvos Respublikos nepriklausomybė. Jis tapo pirmuoju atkurtos Lietuvos vadovu. Vėliau vadovavo Seimui, o nuo 2004 metų buvo ir Europos Parlamento narys.
V.Landsbergis – politikas, meno, muzikos ir kultūros istorikas. Parašytose knygose jis daugiausiai gvildeno Mikalojaus Konstantino Čiurliono kūrybą, o vėlesniais metais – Lietuvos ir tarptautinius politinius klausimus.
