Pirmasis apie performansą ir organų donorystės idėją Kauno autobusų stotyje pasisakė Visvaldas Matijošaitis.
„Nėra lengva apie tai kalbėti. Tai nėra mano ar mūsų šeimos idėja. Tai yra Irutės idėja. Ji visada atviriau ir paprasčiau kalbėdavo, stengėsi išaiškinti, kad visi mes čia svečiai, vienaip ar kitaip išeisim ir kad žmogus išeidamas gali padėti išgelbėdamas kažkieno gyvybę.
Taip ir atsitiko su ja. Esu dėkingas sūnums, kad tą sunkią valandą puikiai suprato, puikiai prisiminė jos mintis, jos žodžius. Sutikome visi trys draugiškai, kad jos organai būtų paaukoti. Laukti yra labai sunku“, - kalbėjo Kauno meras.
Jis kaip ir abu sūnūs Dainius ir Šarūnas Matijošaičiai stovėjo performansui skirtoje vietoje Kauno autobusų stotyje.
„Mes žinodavome mamos pasakymą: „Kai mirsiu, mane išdalinkite, kirminams neatiduokite.“ Mes žinojome jos valią, bet ir žinant yra labai sunku apsispręsti, kai ateina tas momentas. Šiandien apie 30 proc. artimųjų vis dar pasako „ne“ organų donorystei. Nors tai galėtų išgelbėti gyvybę.
Fondo idėja buvo šviečiamoji, kad visi suprastų, jog mūsų kūnas po mirties yra nebereikalingas. Tad jei yra šansas pagelbėti kitam, visada reikia stengtis padėti“, - kalbėjo Š.Matijošaitis.
Paklausti, kiek laiko išstovės vardan pozityvios žinios apie donorystę, Matijošaičiai atsakė: „Tikrai mažiau nei bėgikas.“
Mat 22 m. bėgikas, kaunietis Vaidotas Poderis pasiryžo išstovėti visas 24 performanso valandas. „Specialiai nesiruošiau, gerai išsimiegojau ir tiek. Vakare dėl kompanijos atvažiuos mama. Ji truputį jaudinasi. Tai gera proga mums ir šeimoje pakalbėti apie organų donorystę. Man kaip tik turi išduoti donoro kortelę“, - pasakojo jaunuolis.
Visą parą stengsis išstovėti ir kita kaunietė Gitana. „Žinau, ką reiškia laukimas. Laukiau stebuklo, kad mano sūnelis atsigautų iš šoko būklės. Bet to neįvyko, kūdikėlis išgyveno 10 dienų. Tas stebuklas transformavosi į kitus stebuklus, kurių šiandien – labai daug. Mano buvimas čia – vienas jų. Tik tas, kuris išgyveno skausmą, tampa empatiškas kito žmogaus skausmui“, - kalbėjo 32-ejų mergina.
Performanso atidaryme savo istorija dalinosi ir inksto donoro sulaukusi asociacijos „Gyvastis“ narė Irma Juodienė.
Jai inkstą padovanojo motina, mat jauna moteris jau nebegalėjo laukti. „Mano laukimas galėjo baigtis mirtimi. Buvau dar studentė, ką tik susilaukusi vaikelio. Visi galvojo, kaip mane iškrapštyti iš ano pasaulio.
Donoro laukimas yra sunkus. Inkstas organizme viską valo. Kai inkstai nedirba, oreganizmas yra stipraus apsinuodijimo būsenoje: skauda galvą, pykina, norisi vemti. Kiekviena diena tokia ir yra. Gyveni nuo vienos inksto valymo procedūros iki kitos. Ne džiugiai lauki, bet kiekvieną dieną miršti ir galvoji, ar rytojaus sulauksi“, - pasakojo I.Juodienė.
Neįprastas performansas skirtas atkreipti žmonių dėmesį į donorystės svarbą. Neatsitiktinai pasirinktos Kauno autobusų ir Vilniaus traukinių stotys, kuriose susiduria laukimas ir beprotiškas skubėjimas.
Jo metu žmonės kviečiami stovėti ir laukti neapibrėžtą laiko tarpą taip pajaučiant, kuo gyvena organų laukiantys žmonės. Kiekvienas performanso dalyvis gali stovėti tiek laiko, kiek galės – ar tai būtų 30 minučių, ar 5 valandos, ar visa para.
Iki pentkadienio jau buvo užsiregistravę per du šimtai dalyvių.
Performansas vyksta pasaulinės organų donorystės ir transplantacijos dienos išvakarėse, spalio 13-14 dienomis.
Jis yra didesnės socialinės kampanijos už organų donorystę dalis.
