Vaikui norėtų Olandijos pilietybės
Ketverius metus su šeima Olandijoje gyvenanti Beata (redakcijai pašnekovės pavardė žinoma – aut. past.) teigė, kad niekada nei jai, nei jos vyrui nekilusi mintis apie Lietuvos pilietybės atsisakymą: „Didelių planų sugrįžti neturime, su lietuvių bendruomene ryšių taip pat nepalaikome, bet atsisakyti pilietybės neketiname, juolabiau, kad ir Olandijos pilietybę gauti ne taip jau paprasta“, – kalbėjo pašnekovė.
23-ejų jauna mama patikino, kad jei gimus dukrai ji būtų galėjusi rinktis mergaitės pilietybę tarp lietuviškos ir olandiškos, ji būtų norėjusi, kad dukra turėtų olandišką pasą.
„Ten gimdžiau, tai būtume gavę socialinių išmokų ir tam tikrų privilegijų, dabar dukra Lietuvos nedaug mato, o juk grįžimo į Lietuvą atveju niekam ta kitos šalies pilietybė nekliūtų“, – svarstė Beata.
Emigrantu nesijaučia
„Esu vertėjas, o jau keletą pastarųjų metų dėstau lietuvių kalbą vertėjams užsieniečiams. Neseniai pradėjau mokyti lietuvių kalbos ir Liuksemburgo lietuviukų tėčius. Iš Lietuvos išvykau jau 2000 metais, bet esu dažnas svečias ir po porą mėnesių ar net ilgiau gyvenu Lietuvoje. Esu gyvenęs Latvijoje, Belgijoje“, – apie save kalbėjo jau dešimtmetį Liuksemburge gyvenantis Ričardas Ulozas.
Paklaustas, ar kada nors svarstė galimybė atsisakyti Lietuvos pilietybės, pašnekovas atsakė: „Nesu svarstęs atsisakyti, tačiau man kartais užduoda klausimą ar nenorėčiau „vietinės“ pilietybės. Tai reikštų Lietuvos pilietybės praradimą, todėl tokių pasiūlymų kol kas nesvarstau. Manau, kad ši Konstitucinio teismo suformuota norma yra neteisinga ir kenkia išeiviams, kurie siekia tapti tarpininkais tarp Lietuvos ir savo gyvenamosios šalies. Tai didžiulis, bet nepanaudojamas potencialas, kai užsienietis negali siekti politinių tikslų naujoje šalyje arba svetur integruotas pilietis Lietuvoje tampa tik lietuvių kilmės užsieniečiu.“
Kalbėdamas apie tai, ką jam, nebegyvenančiam Lietuvoje, reiškia lietuviško paso turėjimas, pašnekovas sakė: „Tai man reiškia oficialų ir dokumentuotą ryšį su Tėvyne. Aš nesijaučiu esąs emigrantu, nes niekada sąmoningai neišvykau visam laikui ir iki šiol taip negalvoju.“
Nori būti piliečiais – ne turistais
Kodėl lietuviai net ir ilgus metus gyvendami užsienyje stengiasi išsaugoti pilietybę? „Tikriausiai dėl tų pačių priežasčių – emocinio ryšio. Norisi turėti galimybę dalyvauti Lietuvos politiniame gyvenime ir pasisakyti kaip piliečiui, o ne kaip turistui. Kita vertus, net ir tam tikrais praktiniais sumetimais – lietuviškas pasas suteikia pakankamai daug galimybių keliauti ir nekelia didesnių problemų“, – svarstė R. Ulozas.
Apie tai, ar tarp savo bičiulių, šeimos narių žinote pavyzdžių, kuomet žmonės ryžosi atsisakyti Lietuvos pilietybės, pašnekovas kalbėjo: „Apie tokius dalykus žmonės šiaip nepasisako. Esu girdėjęs apie lietuvaičius, besikratančius lietuvybės, nekalbančius su vaikais lietuviškai arba nevedančius į lietuviškas mokyklas dėl konkretaus nusistatymo, bet tai yra greičiau išimtis iš taisyklės. Lietuvių bendruomenė Liuksemburge yra tvirta, auganti ir aktyvi, todėl turime visas galimybes auklėti atžalas lietuviškai, išlaikyti tiek savimonę, tiek pilietybę.“
Atsisakę pilietybės – neatvirauja Trejus metus gyvenęs Didžiojoje Britanijoje,o dabar įsikūręs Belgijoje Ignas Matkevičius teigė, kad niekuomet nesvarstė galimybės atsisakyti Lietuvos pilietybės. „Nei vienoje šalyje, kur teko gyventi, neplanavau pasilikti visam laikui. Gyvenat Europoje nėra didelis privalumas turėti kitą pilietybę, bet jei gyvenime taip susiklostytų aplinkybės, kad to būtinai reikėtų, tada spręsčiau, ką daryti.“
Pašnekovas akcentavo, kad geriausiais sprendimas būtų turėti dvi pilietybes nei vienos neatsisakant.
„Svarbiausia pilietybės išraiška – balsavimas ir dalyvavimas demokratiniuose procesuose. Net jei ne visada pavyksta balsuoti rinkimuose, vis tiek geras jausmas žinoti, kad tokią galimybę turiu. Turėti balsavimo teisę svarbu ir geras jausmas žinoti, kad gali prisidėti prie valstybės valdymo“, – kalbėjo jis.
I.Matkevičius pritarė kitų pašnekovų išsakytai nuomonei, kad pilietybės atsisakę žmonės apie atvirauti nenori, mat jaučia tam tikrą nepatogumą. „Nesididžiuočiau savimi, jei man tektų atsidurti tokioje situacijoje, kad tektų atsisakyti Lietuvos pilietybės. Žinoma, negaliu kalbėti apie visus, bet tikrai daugelis apie tai garsiai nekalba“, – pasakojo pašnekovas.
Pilietybei prireikia ir kelių metų
Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Pilietybės skyriaus vedėja Jovita Kuzmickienė, paklausta, kiek asmeniui vidutiniškai trunka gauti Lietuvos pilietybę, teigė, kad pagal teisės aktus Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų nagrinėjimo terminai yra įvairūs – nuo 3 iki 9 mėnesių.
„Nagrinėjimas gali užtrukti ir ilgiau, priklauso nuo to, ar visi dokumentai pateikti ir ar nereikia prašyti asmens pateikti papildomų dokumentų ir informacijos ir kaip asmuo tai pateikia, ar nesikeičia teisės aktų taikymas, taip pat didelę įtaką daro gaunamų dokumentų kiekis ir nagrinėjančių dokumentų darbuotojų skaičius. Būna, kad dokumentų nagrinėjimas užtrunka kelis metus kol surenkami visi reikiami dokumentai“, – teigė ji.
Šiuo metu galiojantys teisės aktai numato, kad asmenų prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo ir prie jų pridėti dokumentai turi būti išnagrinėti ir pateikti vidaus reikalų ministrui sprendimui priimti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo prašymo gavimo Migracijos departamente dienos.
Panašūs ir kiti dokumentų svarstymo terminai. Asmens prašymas dėl vaiko pilietybės įgijimo arba prašymas laikyti vaiką piliečiu turi būti išnagrinėtas ir sprendimas dėl jo priimtas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šio prašymo gavimo Migracijos departamente ar teritorinėje policijos įstaigoje dienos.
Pilietybės siekia Izraelio ir Pietų Afrikos piliečiai
Paklausta, kokios priežastys lemia, kad dalis užsienyje gyvenančių lietuvių apskritai nesvarsto galimybės atsisakyti lietuviško paso, pašnekovė sakė: „Šio atsakymo reikėtų klausti emigravusių asmenų. Tie, kurie nori išsaugoti turimą Lietuvos pilietybę, galimai planuoja grįžti atgal į Lietuvą ir nenori prarasti su ja ryšio.“
2017 metų tarptautinio pasų reitingo duomenys rodo, kad lietuviškas pasas atsidūrė 31-oje iš 199 pozicijų ir su juo galima be vizos keliauti į 159 šalis, kokių dar privalumų suteikia jo turėtojui būtent lietuviškas pasas?
„Manau, kad pagrindinis privalumas yra Lietuvos piliečių laisvas judėjimas po daugelį šalių ir jose galimybė gyventi be papildomų apribojimų, kurie yra numatyti trečiųjų šalių piliečiams. Visą tai gerai matyti iš statistikos. Dažniausiai nori įgyti Lietuvos pilietybę tų šalių piliečiai, kurių turimą pilietybė nesuteikia tokios laisvės judėti kaip Lietuvos piliečiams“, – sakė
Tai, kokių šalių gyventojai aktyviausiai siekia Lietuvos pilietybės, atspindi pilietybės atkūrimo statistika. Daugiausiai prašymų atkurti pilietybę Lietuva per pastaruosius kelerius metus yra sulaukusi iš Izraelio piliečių, vien per šių metų pirmąjį ketvirtį tokių būta net 330, 2016 metais – 651, 2015 metais – 488.
Auga ir prašymų atkurti lietuvišką pilietybę prašymų skaičius iš Pietų Afrikos: šiemet per pirmąjį metų ketvirtį tokių prašymų būta 105, o pernai per visus metus – 119, užpernai – 114. Taip pat prašymų atkurti Lietuvos pilietybė sulaukiama iš JAV, Rusijos ir Ukrainos. Iš vis šiemet galimybe atkurti Lietuvos pilietybę pasinaudojo 609 asmenys. Šie kitų valstybių piliečiai atkurdami Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugo savo turimą kitos valstybės pilietybę.
