„Valstiečių“ premjeras Saulius Skvernelis, įkaitintas socialdemokratų pareiškimų, jog Astravo atominės elektrinės (AE) statybas sustabdyti jau vargu ar įmanoma, vakar skėlė, kad socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas panašus į Kremliaus ruporą, kuris, žiūrėk, tuoj pateisins ir Krymo okupaciją.
Negana to, į politinių batalijų ir kaltinimų išdavystėmis sūkurį jau įtraukiami ir mokslininkai.
Antai Lietuvos energetikos instituto ekspertai, jau ne pirmus metus su Europos Sąjungos vėliava padedantys baltarusiams statyti saugesnę Astravo elektrinę, irgi buvo apkaltinti veikimu prieš valstybę.
Pasklidusi žinia, kad mūsiškiai konsultuoja Baltarusiją dėl Astravo atominės elektrinės, buvo labai nemaloni Lietuvos politikams ir pareigūnams.
„Mokslininkams turėtų būti gėda uždirbti pinigus iš tokių konsultacijų“, – portale 15min.lt suskubo pasmerkti Seimo narys konservatorius Žygimantas Pavilionis.
Dirba su kitų šalių atstovais
Ar gali būti, kad šalies valdžia apie Lietuvos energetikos instituto mokslininkų dalyvavimą tarptautiniame projekte nebuvo informuota ir nieko nežino? Ar ši jų misija kertasi su mūsų šalies interesais ir oficialia pozicija dėl Astravo AE statybų?
Dėl baltarusiams esą parsidavusių lietuvių mokslininkų užvirusios diskusijos ir politikų reakcija nemaloniai nustebino instituto vadovą Sigitą Rimkevičių.
Mokslininkas „Lietuvos rytui“ pripažino nesitikėjęs, kad taip greitai galima tapti vos ne tautos išdaviku: „Tai yra Europos Sąjungos projektas, kuriame dalyvauja labiausiai branduolinės energetikos srityje pažengusių šalių specialistai – prancūzai, vokiečiai, suomiai. Mums reikėtų džiaugtis, kad tarp jų yra ir mūsų mokslininkų.“
S.Rimkevičius svarstė, kad galima užimti ir poziciją „nieko nematau, nieko nežinau“ ir piktintis dėl elektrinės statybų, bet ji vis tiek statoma ir greičiausiai bus pastatyta.
„Tai gal mums svarbu turėti bent kokią nors informaciją apie statybas ir siekti, kad šis objektas būtų kaip įmanoma saugesnis“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo instituto vadovas. Jis pritaria oficialiai Lietuvos pozicijai dėl Astravo AE – tokioje vietoje ji negali būti statoma.
„Bet turime būti pasiruošę ir kitam variantui. Toks yra ir Europos Komisijos tikslas.
Ji šių statybų neremia, bet yra susirūpinusi būsimos AE saugumu, todėl ir siunčia labiausiai patyrusius specialistus į Baltarusiją tam atvejui, jeigu elektrinė ten atsiras“, – projekto tikslą išdėstė R.Rimkevičius.
Tarėsi ir su diplomatais
Sulaukęs užsienio šalių mokslininkų kvietimo prisidėti prie šio projekto S.Rimkevičius ir instituto branduolinių įrenginių saugos laboratorijos vadovas Eugenijus Užpuras lankėsi Užsienio reikalų ministerijoje, buvo tariamasi, ar lietuvių dalyvavimas jame būtų naudingas.
„Ministerijos atstovai suprato šią misiją, iš kurios galima turėti ir naudos, – mūsų mokslininkai gali būti patikimu informacijos šaltiniu“, – atsargiai apie galimą įvairiapusį projekte dalyvaujančių mokslininkų interesą užsiminė S.Rimkevičius.
Paklaustas, ar su elektrinės Baltarusijoje statybomis iš vidaus susipažinusių mokslininkų paslaugomis naudojasi mūsų pareigūnai, instituto direktorius tikino tokio susidomėjimo kol kas nejautęs.
Mokslininkas pripažino, kad didelių dvejonių dėl dalyvavimo tarptautiniame projekte anksčiau nekilo.
S.Rimkevičius teigė, kad mokslininkai yra skatinami juose dalyvauti ir savo veiklai pritraukti lėšų iš užsienio: „Mums net nekilo minčių, kad būsime kaltinami padedantys statyti elektrinę.“
Projektas, kuriame dalyvauja Lietuvos instituto mokslininkai, yra finansuojamas pagal Europos Komisijos programą „Branduolinės saugos instrumentas“, kuriai tam tikrą dalį lėšų iš savo biudžeto skiria ir mūsų šalis.
„Mūsų problema, kad ne visi pinigai, kuriuos Lietuva skiria dalyvauti įvairiose programose, vėliau susigrąžinami“, – sakė S.Rimkevičius.
Nors iš dabar viešai pateiktos informacijos susidaro įspūdis, kad lietuviai mokslininkai Baltarusijoje dirba vos ne slapta, informacija apie tai buvo skelbiama instituto svetainėje.
„Jaučiamės nesmagiai dėl kilusios reakcijos – intencijos buvo visai kitos, o tapome vos ne kolaborantais, nors dirbame išvien su Europos Komisija“, – apgailestavo S.Rimkevičius.
Nebeturi kelio atgal
Politikų reakcija į žinią apie lietuvių mokslininkų veiklą Baltarusijoje pribloškė ir žinomą energetikos ekspertą Jurgį Vilemą. Jis užsiminė turįs žinių, kad šios konsultacijos yra žinomos ir suderintos su valdžia.
„Keista girdėti tokią politikų reakciją – lietuvių mokslininkai ne patys inicijavo šį projektą. Tai Briuselio finansuojamas tarptautinis projektas: padėti baltarusiams sukurti civilizuotą būsimos AE priežiūros instituciją.
Už lietuvių mokslininkų konsultacijas moka Europos Komisija. Baltarusiai tam neskiria nė cento“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo J.Vilemas.
– Bet kai kurie politikai tvirtina, jog toks Lietuvos mokslininkų dalyvavimas kertasi su mūsų šalies pozicija dėl Astravo AE, ir gėdina juos, kad jie uždirba pinigus iš objekto, kurio statyboms mes priešinamės. Kaip vertinate tokią reakciją?
– Visa ta isterija jau įgavo sveiku protu nesuvokiamą lygį, ir man tai jau nebesuprantama. Mūsų mokslininkai dalyvauja ne AE statybose, o bando padėti, kad ta elektrinė būtų saugi.
Kad AE bus pastatyta, nėra abejonių. Dabar reikia daryti viską, kad ji būtų saugi.
Tad vienas tikslų turėtų būti, kad Baltarusija turėtų gerą savo priežiūros sistemą ir galėtų išsakyti kompetentingą nuomonę dėl elektrinės saugumo lygio.
Juk ne Lietuvos Seimas spręs, ar būsima elektrinė saugi, ar nesaugi. Su tuo pasakymu mes tik juokiname pasaulį. To dar nėra buvę – mes pasaulyje tuo esame unikalūs.
– Bet ar lietuvių mokslininkų dalyvavimas tokiame projekte nesuteiks savotiško įrankio rusams ir baltarusiams, kurie vėliau galės aiškinti, esą prie AE saugumo prisidėjo ir patys lietuviai: ko jie dabar triukšmauja ir kelia vėjus?
– Bet to neužteks. Gali sakyti, ką nori, ir įvardyti bet kokius konsultantus, tačiau turi įrodyti, kad elektrinė tikrai yra saugi. Ir ne tik statybos. Nepriekaištingai turi veikti ir visos reikalingos struktūros, kai AE jau veiks.
Juk neužtenka elektrinę pastatyti, ją reikia ir prižiūrėti pagal šiuolaikinius standartus. Tai sudėtingas ir ilgalaikis procesas, todėl labai teisinga Europos Sąjungos pozicija nelikti nuošalyje.
– Panašią poziciją išsakęs eurokomisaras Vytenis Andriukaitis buvo apkaltintas einantis prieš valstybės politiką.
Kaip vertinate šalies viduje dėl Astravo elektrinės kilusią priešpriešą?
– Visiškai pritariu G.Paluckui, socialdemokratams jau anksčiau reikėjo užimti kietesnę poziciją.
Žinoma, jog blogai, kad atominė elektrinė yra statoma tokioje vietoje, šalia kaimyninės valstybės sostinės.
Tačiau tam priešintis reikėjo kur kas anksčiau – nereikėjo pyktis su baltarusiais. Juk mes iš dalies juos išprovokavome statyti tą elektrinę.
Baltarusija siūlėsi dalyvauti mūsų AE projekte, bet mes juos išvijome, pasakydami, kad jų nereikia. Manau, tai užgavo jų ambicijas: jeigu tokia Lietuva stato savo atominę elektrinę, ko nepasistačius mums patiems? Juk jie didesni, suvartoja triskart daugiau elektros energijos.
O tada atsirado kiti kaimynai – rusai, kurie savo reaktorius siūlo visam pasauliui, ypač toms valstybėms, kur žiopla valdžia.
Tai ir įpiršo. Tai, beje, daro ir amerikiečiai.
Ir pas mus buvo daug atominės elektrinės statybos entuziastų. Jeigu ne tada kilęs ažiotažas dėl to, kad turime pasistatyti savo AE, gal ir baltarusiams nebūtų šovusi tokia mintis. Bet kaip jie, buvusi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžioji dalis, atsiliks?
Štai ir turime tai, ką turime. Mes laiku sustojome, o jie sustoti jau negali.
– Vis dėlto Lietuvoje tebeverda diskusijos – vieni įrodinėja, kad AE statyboms vis dar galima užkirsti kelią, kiti ragina atvėsti. Ką apie tai manote?
– Manau, jog ir pačioje Baltarusijoje jau pradedama suprasti, kad jie su tomis statybomis įklimpo. Bet kelio atgal jau nėra.
Beje, kažkas panašaus vyksta ir JAV. Ten kelis dešimtmečius nebuvo statoma naujų elektrinių, o staiga prieš ketverius ar penkerius metus pradėjo statyti net dvi. Ir dabar įstrigo.
Didžiausia pasaulyje buvusi atominės energetikos kompanija bankrutuoja, statybos sustabdytos. Taip atsitiko todėl, kad statybų projektas pabrango daugiau kaip dvigubai, o elektros kaina tuo metu mažėjo.
Bet baltarusiškas projektas skiriasi nuo amerikiečių tuo, kad šias statybas lemia ne vien ekonominiai motyvai.
Rusai ir baltarusiai turi interesą tą objektą bet kokia kaina užbaigti, ir jie tai padarys, nepaisydami to, kaip mes garsiai rėksime. Tai – ambicijų reikalas.
Ministrui buvo naujiena
Nors ES finansuojamas projektas jau vykdomas beveik trejus metus, Energetikos ministerijai vadovaujantis buvęs Lietuvos atstovybės Briuselyje energetikos atašė Žygimantas Vaičiūnas vakar tikino apie lietuvių mokslininkų veiklą Baltarusijoje sužinojęs tik dabar.
„Vertinant tiek Seimo, tiek Vyriausybės poziciją šiuo klausimu, kad tokia elektrinė neturėtų būti statoma ar eksploatuojama, būtų geriau, jeigu tokiuose projektuose nebūtų dalyvaujama“, – per Vyriausybės valandą Seime pareiškė Ž.Vaičiūnas.
Diplomatas: tai akibrokštas
Lietuvos Vyriausybė yra paskyrusį specialų atstovą Astravo AE reikalams – ambasadorių ypatingiems pavedimams Darių Degutį. Jo funkcija – koordinuoti šalies politikų ir institucijų veiksmus šiame fronte, kuo plačiau informuoti Europą apie Lietuvos matomą grėsmę.
Bet diplomatas vakar „Lietuvos rytui“ teigė nieko nežinojęs apie Lietuvos mokslininkų dalyvavimą ES projekte ir griežtai pareiškė, kad tai – sunkiai suprantamas akibrokštas: „Lietuvos pozicija labai aiški.
Statyba turi būti nedelsiant sustabdyta, kol nebus aiškiai ir skaidriai patikrinta ir įvertinta pagal visus tarptautinius branduolinės saugos reikalavimus.“
Priminus, kad galimybe sustabdyti AE statybas netiki net kai kurie valstybės vadovai, pavyzdžiui, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, ambasadorius kalbėjo aptakiai: „Tos tikimybės ar jos procentų apskaičiuoti neįmanoma.
Tačiau aš manau, kad grėsmės ir Lietuvos pozicijos suvokimas Europoje yra smarkiai išaugęs – ir ne tik politikų, bet ir visuomenės, žiniasklaidos.
Štai šiomis dienomis apie tai rašė ir „Financial Times“, ir didysis Vokietijos „Bild“.“
D.Degučio teigimu, Seime priimti įstatymai, numatantys Astravo elektrinės elektros embargą, Lietuvos atsijungimą nuo Rytų tinklų bei prisijungimą prie Vakarų sistemos, – irgi labai svarbi priemonė prieš Baltarusijos AE, net jei ji ir bus pastatyta.
Pasmerkė aukščiausiu lygiu
Tuo metu valdžios viršūnėse nerimsta aistros, kurias sukėlė eurokomisaras V.Andriukaitis.
Socialdemokratas neseniai rusų žiniasklaidai pareiškė, kad Lietuvos politika Astravo AE atžvilgiu iš esmės neteisinga. Jis atmetė aršiausių konservatorių teorijas, kad ši elektrinė – tyčia Maskvos rankomis šalia Lietuvos statoma atominė bomba.
Pasak V.Andriukaičio, patys baltarusiai pirmiausia yra suinteresuoti, kad AE būtų saugi. Be to, politiko aiškinimu, Lietuva, įstatymu paskelbusi būsimos AE elektros embargą, neišsprendžia saugumo problemos, taip pat painioja ekonomiką su politika.
Po tokių samprotavimų pasipiktinę konservatoriai net ėmė reikalauti, kad Vyriausybė atšauktų V.Andriukaitį iš Europos Komisijos.
O premjeras S.Skvernelis pareiškė, kad V.Andriukaitis negina Lietuvos interesų ir mūsų valstybės pozicijos šiuo klausimu, kuri yra labai aiški, nuosekli ir vieninga.
Tačiau partijos bendražygį užstojo G.Paluckas – jis politikų bandymus sustabdyti Astravo AE statybas palygino su pieno laistymu ant asfalto, kad žolė neaugtų, ir pavadino žmonių kvailinimu.
Pasak socialdemokratų lyderio, AE elektros embargas iš tiesų nesusijęs su elektrinės statybos ir veiklos saugumu.
Į tai S.Skvernelis, vakar kalbėdamas per Žinių radiją, rėžė iš peties: „Pasakyti, transliuoti tai, kas yra prieš Lietuvos poziciją, ką pavyko pagaliau įrodyti Europos Sąjungoje, Europos valstybių sostinėse, kad tai yra mūsų saugumo, mūsų išlikimo klausimas, dabar pasakyti, kad tai visiškai nesvarbu, tai panašu į Kremliaus ruporą.
Nesinori tikėti, jog ateityje iš pirmininko pasigirstų nuomonė, kad galbūt ir Ukraina Rusiją užpuolė, Krymo aneksijos nebuvo, tiesiog istorinį teisingumą Rusija atkūrė ir demokratinis referendumas buvo.“
G.Paluckas neliko skolingas – paragino neužsiimti priešų gamyba, kartu ieškoti „papildomų priemonių“, o ne šūkauti.
Tiesa, jis pripažino, kad Socialdemokratų partija neturi vienos aiškios pozicijos šiuo klausimu.
Beje, socialdemokratų užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, pripažindamas Astravo AE keliamą grėsmę, anksčiau yra sakęs, kad sustabdyti jos statybą nerealu.
