Neabejotina, kad VLKK pateko į jau daugiau kaip du dešimtmečius verdančių ginčų dėl Lietuvos lenkų asmenvardžių rašybos pasuose spąstus. Nors Komisija prižiūri, kaip įgyvendinamas Valstybinės kalbos įstatymas, jos vertinimai turėtų būti ne politiniai, o tik kalbiniai.
Bet atrodo, kad jau kuris laikas daugelį politikų VLKK domina vieninteliu požiūriu – ką pasakys: galima ar negalima lenkų asmenvardžius jų paso pirmame puslapyje rašyti originalia forma, vartojant raides q, w ir x?
Šį grynai politinį klausimą tarsi karštą bulvę į VLKK narių rankas, Konstituciniam teismui (KT) padedant, numetė pats Seimas, vilkinantis įstatymo priėmimą, nors dar 1994 metais Lietuva ir Lenkija tautinių mažumų asmenvardžius įsipareigojo rašyti originalia forma.
Lenkija savo pažadą įvykdė ir priėmė įstatymą, leidžiantį jos piliečiams lietuviams pavardes pasuose rašyti lietuvių kalbos raidyno raidėmis, tik nedaug mūsų tautiečių pasinaudojo tokia galimybe.
Turbūt ir ne visi Lietuvos lenkai pultų keisti pasų. Tačiau dalį mūsų politikų vis tiek siaubingai gąsdina lotyniškos kilmės w.
Šnekos, kad taip būtų pasikėsinta į lietuvių kalbos valstybinį statusą, tik dangsto tikrąsias priežastis – karčios lietuvių istorinės patirties nulemtą nepasitikėjimą Lenkija ir lenkais.
Karščiausi kovotojai prieš lenkų teisę rašyti savo asmenvardžius taip, kaip rašė jų tėvai ar seneliai, nė neslepia, ko jie iš tikrųjų bijosi. Neva tai įteisinus lenkai kels vis naujų reikalavimų ir, žiūrėk, ateis laikas, kai pareikalaus Vilniaus.
Žinoma, demokratinėje šalyje kiekvienas pilietis gali laikytis savo įsitikinimų ir juos ginti. Tik ką bendra tai turi su kalbos mokslu? O juk būtent VLKK kalbininkams numesta atsakomybė pasakyti, kaip dera elgtis Seimui.
Regis, dauguma Lietuvos politikų supranta, kad būtina baigti tampytis su šia problema, kuri dar ir stumia lenkų tautinę mažumą telktis aplink V.Tomaševskio vėliavą.
Bet lig šiol visi mėginimai įteisinti rašybą lenkiškais rašmenimis patyrė fiasko.
Nemaloniausias įvykis nutiko 2010 metais, kai Lenkijos prezidento L.Kaczynskio, netrukus žuvusio Smolenske, vizito į Lietuvą dieną konservatoriai teikė tokio įstatymo projektą Seimui, bet net kai kurie šios partijos frakcijos nariai už jį nebalsavo.
Dabar dalis „valstiečių“, atrodo, irgi norėtų atsikratyti šios santykius su Lenkija gadinančios problemos. Bent premjeras S.Skvernelis aiškiai linksta link tokio sprendimo.
Tačiau neaišku, ar dauguma „valstiečių“ frakcijos narių tam pritars. Panaši migla tvyro ir kitose stovyklose.
Gal Seime užkietėjusių raidės w priešininkų ir nėra labai daug, tačiau politikus stabdo baimė, kad juos užsipuls tokį žingsnį tautos išdavyste laikančios karingos žmonių grupės.
Seimo gudragalviai iš pradžių sumanė atsakomybę permesti KT, kad šis atsakytų, kaip elgtis politikams, bet aiškaus atsakymo nesulaukė – esą reikia klausti kalbos specialistų.
Kaip ir buvo galima tikėtis, VLKK irgi sėdi ne drąsuoliai, todėl pateikė tokį atsakymą, kad kaip nori, taip gali jį minkyti.
Tad ko pykti Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkui E.Jovaišai, kuris prisipažino apskundęs VLKK parlamento valdybai, kad ši institucija neįvykdė KT nurodymo ir aiškiai nepasakė, ką daryti su lenkų pasais?
Tiesa, savo priekaištus komisijai „valstietis“ suformulavo ne taip tiesmukai – laukia atsakymo, ar lotyniško pagrindo raidės nepakenks lietuvių kalbos struktūrai, savitumui ir net išlikimui.
Bet VLKK jau iš esmės atsakė, kad lietuvių kalba nemirs, jei lenkai savo asmenvardžius rašys su raide w, nes leido tai daryti Lietuvos piliečiais tapusiems užsieniečiams, su jais susituokusioms lietuvėms ir jų vaikams.
Vadinasi, net jei Seimas privers VLKK aiškiai pasakyti savo nuostatą dėl lenkų pavardžių rašybos pasuose, tai bus ne kalbinis, o politinis sprendimas.
Todėl neaišku, kodėl patys parlamentarai negali jo priimti.
Seime net buvo kilusi panika, kad VLKK pirmininku taps buvęs parlamentaras konservatorius V.Stundys, seniai stojantis prieš nelietuviškų rašmenų vartojimą paso pirmame puslapyje, bet jis net nebuvo išrinktas į komisiją. Į ją nepateko ir kai kurie kiti panašiai mąstantys asmenys.
Tai lyg ir rodytų, kuria linkme Seimas nori pakreipti VLKK požiūrį į lenkų asmenvardžių rašybą. Bet vis dar neišrenkamas šios komisijos vadovas, negana to, kalbama, kad trijų lotyniškų raidžių priešininkai, darydami įtaką E.Jovaišai, mėgina prakišti sau artimą kandidatą.
Kad ir kaip būtų, Seimas stumia VLKK į politikos lauką, nors joje turėtų posėdžiauti tik autoritetingi kalbos ekspertai. Maža to, vis vien neaišku, ar naujos sudėties komisija padarys tai, ko nori politikai, – prisiims atsakomybę už jų sprendimus.
