Mosuojantis blaivybės ir sveiko gyvenimo būdo kardu ministras beviltiškai atsiliko nuo dviem metais už jį vyresnio sportuojančio dainininko, kuris alkoholiu nepiktnaudžiauja, bet nėra ir abstinentas.
Kategoriškumas, požiūrio primetimas, noras visus priversti gyventi pagal savo kurpalį sveikatos sistemos skaudulių nepašalins, svaigalų upės neužtvenks.
Jau beveik metai, kai A.Veryga ministras, o ką apčiuopiamo jis nuveikė? Kur rezultatai, kad ir minimalūs?
Sveikatos vairininkas primena meistrą, kuris kapitalinio remonto besišaukiančiame name dažais brūkšteli per sienas.
Svaigalų prekybos laiko sutrumpinimas, amžiaus cenzo jų įsigijimui pailginimas, postringavimai apie cukringų vaisvandenių apmokestinimą – kosmetiniai žingsniai, rodantys, kad sveikatos vairininkas, kaip ir kiti „valstiečių“ stovyklos nariai neturi idėjų, nevargina savo smegenų, kaip pagerinti padėtį.
Efektyvesnis gydymas nuo alkoholizmo, eilių priklausomybės ligų centruose mažinimas, nepilnamečių užimtumo, stiprinimas, kuriant kuo daugiau dienos centrų, stovyklų, negailestingas vaikų iškėlimas iš asocialių šeimų, bausmių griežtinimas svaigalų kontrabandininkams ir pilstuko prekeiviams, naktinių barų naikinimas – štai kokias idėjas kelti ir sukti galvas, kaip kas įkūnyti, pirmiausiai turėtų Sveikatos apsaugos ministerija, bendradarbiaudama su teisėsauga, savivaldybėmis, socialinių reikalų, vaiko teisių apsaugos institucijomis.
Pamokslai apie sveiką gyvenseną nieko verti, jei nesprendžiami esminiai klausimai – kaip sutrumpinti prie gydytojų kabinetų nusidriekusias eiles, išsaugoti poliklinikose ir ligoninėse gerus specialistus, įgyti reikalingą medicinos įrangą, netaupyti lėšų brangiems, bet pacientams gyvybiškai svarbiems tyrimams, atgaivinti merdinčias gydymo įstaigas provincijoje, griežčiau kontroliuoti, paprasčiau atleisti tingius, susikompromitavusius medicinos įstaigų vadovus.
Atėjus A.Verygai, jo dirvonuose toliau klesti sovietmečio stilius – Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos darbuotojai skundėsi, jog ministro aplinka verčia į darbą priimti jai artimus žmones, o bandantys nepasiduoti spaudimui, išgrūdami lauk.
Šeštadienio lenktynės Vingio parko stadione dar labiau apnuogino ministrą, o tuo pačiu – ir visą „valstiečių“ stovyklą, garsėjančią karingomis kalbomis, bet ne realiais darbais.
