„Režisierius daug simpatiškesnis už Seimo narį“, – Mindaugą ir Ramūną Karbauskius palygino kultūros paveldo specialistės, kurioms teko vertinti jų turtus. Bet skirtingi broliai turi ir panašumą – juos abu traukia išskirtiniai būstai.
„Režisierius M.Karbauskis į Palangą atvažiavo nenauja „Škoda“, ją vairavo pats. Pabendravome – jis man pasirodė gerokai gražesnis ir mielesnis už brolį politiką R.Karbauskį.
Tik režisierius labai daug rūkė“, – apie kurorte vykusį įsimintiną susitikimą „Lietuvos rytui“ pasakojo paveldosaugininkė Rasa Putrimienė.
45-erių M.Karbauskis, jau apie dvidešimt metų gyvenantis ir dirbantis Rusijos sostinėje Maskvoje, istorinėje Palangos dalyje įsigijo itin retą namą ir panoro jį pertvarkyti.
Nuo raižiniais padabinto geltono dviejų aukštų medinuko J.Simpsono gatvėje iki paplūdimio – vos kelios minutės pėsčiomis, o pakeliui – išpuoselėta Birutės alėja.
Kurorto Botanikos parkas su grafų Tiškevičių gyvenimą menančiu Gintaro muziejumi – taip pat beveik pašonėje.
M.Karbauskio įsigytas būstas vertingas ne tik todėl, kad yra prestižinėje ir brangiausioje Palangos vietoje, netoli jūros. Pasirodo, jis mena dar carinės Rusijos imperijos laikų didikų gyvenimą.
„Namas statytas dar XIX amžiaus pabaigoje ir XX amžiaus pradžioje, kai kurorte vasaromis rinkdavosi turtuoliai iš centrinių Rusijos gubernijų, Lenkijos inteligentijos grietinėlė.
Tikėtina, kad šiame name lankėsi ir grafas Feliksas Tiškevičius (1869–1933).
Tokių medinių namų su išskirtine istorija ir architektūra kurorte išlikę gal tik dešimt“, – paaiškino Palangos muziejaus direktorius Jūratis Viktoras Liachovičius.
Nori keisti namo vidų
Režisieriaus M.Karbauskio nusižiūrėtas namas yra įtrauktas į mūsų šalies Kultūros vertybių registrą ir saugomas valstybės, todėl be paveldosaugininkų žinios ir specialistų leidimų jo keisti nevalia.
Prieš atliekant remontą būtina, kad namą puošiančias ir jame išsaugotas vertybes apžiūrėtų kultūros paveldo specialistas ir pasakytų, ką reikia išsaugoti.
Istorinio namo duris pernai rugpjūčio pabaigoje, lietingą dieną, R.Putrimienei atvėrė pats jo savininkas M.Karbauskis.
„Į mane kaip į nepriklausomą ekspertę kreipėsi patys Karbauskiai. Jeigu vertinimą būtų atlikusios valstybinės institucijos, tai būtų užtrukę ilgiau. O jie jau buvo pradėję projektavimo darbus, jau buvo parengti projektiniai pasiūlymai.
Grandiozinių darbų nenumatoma – išorinė namo išvaizda turi likti tokia pati, su raižiniais. Pavyzdžiui, ketinama perdaryti langus. Aš apėjau, apžiūrėjau, kas tame name vertinga, viską surašiau ir nufotografavau“, – „Lietuvos rytui“ paaiškino R.Putrimienė.
Ją nustebino ir istorinis namas, ir malonus jo šeimininkas.
Už turtą – solidžios sumos
M.Karbauskiui priklausančio istorinio namo pirmame aukšte – svetainė ir miegamasis, antrame aukšte įrengti du miegamieji.
Iš šiaurinės, vakarinės ir rytinės pusių – verandos.
Bendras gyvenamojo namo plotas – 137,7 kvadratinio metro, o sklypas užima 6,45 aro.
Palangos nekilnojamojo turto agentūros „Rolijona“ ekspertai „Lietuvos rytui“ paaiškino, kad istorinėje kurorto dalyje neseniai buvo parduoti du sklypai, iš pirkėjų buvo prašoma po 35 tūkst. eurų už arą.
Vienam pirkėjui pavyko gerokai nusiderėti – už 10 arų sklypą jis sumokėjo 210 tūkst. eurų.
Būsto kainos toje vietoje – apie 2,5 tūkst. eurų už kvadratinį metrą. Taigi už namą su sklypu Palangos centre gali tekti pakloti ir 500 tūkst. eurų.
Perkant namą J.Simpsono gatvėje nebuvo imta paskola iš banko – atsiskaityta savomis lėšomis. Matyt, Rusijoje M.Karbauskiui gerai sekasi.
Išsirinko kilmingųjų vilą
„Valstiečių“ partijos lyderio 47-erių R.Karbauskio dvejais metais jaunesnis brolis Palangoje išsirinko XX amžiaus pradžios kurortinės architektūros pavyzdį – tų laikų simbolį.
„Pastatas atspindi kurorto charakterį, laiką.
Tai buvo kilmingųjų vila, vasarnamis. Netoli buvo kurhauzas, kuriame buvo pramogaujama, – lošiama kortomis, skaitoma, šokama.
Tokie namai buvo puošiami romantiniais dekoro elementais. Kurorte visa aplinka buvo romantizuota. Medis taip pat nuteikia romantiškai, tik jis nepatvarus. Jeigu toks namas nebus prižiūrimas, jis nyks.
Aplink šią vilą buvo atviros erdvės, daug želdinių. Vėliau erdvės susiaurėjo, šalia išdygo mūrinės poilsiavietės.
Tačiau tame sklype prie namo neprilipdysi kito pastato, jis turi likti savoje erdvėje kaip dekoratyvinis ir atrakcinis inkliuzas“, – retu pastatu žavėjosi žinoma architektė Maja Ptašek, tyrinėjusi Palangos praeitį ir parašiusi apie kurortą knygą.
Name galima gyventi ir šaltuoju metų laiku – būstui šildyti mūriniame rūsyje yra įrengta katilinė su dujiniu katilu.
„Komercijos iš šio namo turbūt nepadarysi, nes negalima įrengti daugiau kambarių.
Namas labiausiai tiktų vienai šeimai“, – svarstė paveldosaugininkė R.Putrimienė.
Vasaras leisdavo poetas
Istorinį būstą anksčiau tyrinėję specialistai skelbė, kad jo visos sienos ir lubos iškaltos riešutmedžio dailylentėmis.
Neseniai namą apžiūrėjusi specialistė teigė, kad dalis jų – iš dažytos pušies.
Dalis apdailos galėjo būti pakeista per rekonstrukciją.
Šis namas ne kartą buvo remontuotas. Ažūriniai raižiniai atsirado tarpukariu, jais papuošta ir kieme stovinti pavėsinė.
Sovietų laikais sklype prie tvoros išdygo garažas. Turbūt jame automobilį laikė poetas, prozininkas Antanas Venclova (1906–1971).
Jis šiuo namu naudojosi 1957–1970 metais.
„Anksčiau nebuvo mados kurorte gyventi nuolat. Į Palangą inteligentija atvykdavo birželio pradžioje ir būdavo iki maždaug Šv.Roko dienos, kuri minima rugpjūčio 16-ąją“, – paaiškino Palangos muziejaus direktorius J.V.Liachovičius.
Baronas išgarsėjo drąsa
M.Karbauskio įsigytas būstas priklausė vokiečių kilmės baronui Romanui von Ungernui-Sternbergui, carinės Rusijos generolui.
Tai buvo jo medžioklės namas. Aplink anksčiau buvo miškas.
Istoriniai šaltiniai skelbia, kad baronas buvo išskirtinė asmenybė. Jis dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare, pelnė ne vieną ordiną už drąsą ir sumanumą.
Po 1917-ųjų Spalio revoliucijos baronas su baltagvardiečių pasipriešinimo būriais pasitraukė per Kaukazo kalnus į Mandžiūriją – istorinį Rytų Azijos regioną.
R.von Ungernas-Sternbergas ketino Mongolijoje formuoti pulkus ir kovoti prieš raudonuosius bolševikus. Sumanus ir ryžtingas karvedys ketino grįžti į Rusiją ir atkurti imperiją.
Dalį Mongolijos valdė kinai, su kurių karo vadais susitarti baronui nepavyko. Politiniais sumetimais karvedys vedė princesę Xabrine – Kinijoje nuverstos Činų imperatorių dinastijos palikuonę.
Bet kinai vis tiek nenorėjo derėtis su atėjūnu, tad jis jiems smogė. Mongolai baroną už drąsą laikė didvyriu.
„Apie barono buvimą Palangoje dokumentų neišliko, jie gali būti buvusios Kuršo gubernijos archyve, kurio dalis saugoma Rygos centriniame archyve.
Tačiau tikrai žinoma, kad baronas buvo to laiko įžymybė, o Mongolijoje buvo laikomas vos ne šventuoju“, – patvirtino Palangos muziejaus vadovas J.V.Liachovičius.
Baronas su Azijos divizija bolševikams smogė 1921-ųjų pavasarį Sibire.
Manoma, kad jį išdavė saviškiai, – karvedys pakliuvo į nelaisvę.
Bolševikų vadas Vladimiras Leninas įsakė kuo greičiau surengti teismo procesą ir įvykdyti generolui mirties bausmę.
1921-ųjų rugsėjo 15-ąją Novonikolajevsko miesto Sosnovkos parke, vasaros teatre, įvykęs teismo procesas truko 5 valandas. Baronas buvo apkaltintas kovojęs prieš sovietų valdžią ir už tai pasiųstas į mirtį.
Karvedžio kapas nėra žinomas, o legenda byloja, kad jam pavyko pabėgti ir pasislėpti budistų vienuolyne.
Namą dovanojo anūkei
„Mano senelis galėjo pažinoti baroną, nes būtent iš jo šeimos ir nupirko šį namą“, – „Lietuvos rytui“ teigė palangiškė Anželika – Lietuvos patrioto Gabrieliaus Milašiaus, sovietų išvežto į Sibiro lagerius, anūkė.
G.Milašius pajūryje turėjo vyriškų prekių parduotuvę, buvo vadinamasis voldemarininkas – 1929 metais nušalinto Lietuvos ministro pirmininko Augustino Voldemaro šalininkas.
G.Milašiui du kartus buvo skelbtas mirties nuosprendis – iš pradžių tai padarė vokiečiai, po to – sovietai.
Galiausiai G.Milašius buvo pasiųstas kalėti į lagerius Kolymoje, Sibiro regione.
„Mano senelis buvo tvirto charakterio, mirė sulaukęs 91-erių.
Iš Kolymos jis grįžo į Lietuvą ir gyveno dideliame mediniame name prie Palangos bažnyčios, vėliau – bute.
Po nepriklausomybės atkūrimo mano seneliui buvo grąžintas namas J.Simpsono gatvėje, kurį jis dovanojo man“, – pasakojo G.Milašiaus anūkė.
Jos šeima kurorto centre dabar turi ukrainietiškų patiekalų restoraną.
Tame name yra slapstęsis praeityje garsus visuomenės veikėjas, pedagogas Algirdas Vokietaitis.
Kai mūsų šalį okupavo sovietai, A.Vokietaitis slapta per jūrą vykdavo į Švediją, vežė žinias pasauliui.
G.Milašiaus palikuoniams po nepriklausomybės atkūrimo atiteko keli namai Palangoje, vieną jų jo anūkė nutarė parduoti.
Namą J.Simpsono gatvėje įsigijo garbaus amžiaus gydytoja ir inžinierius, persikėlę gyventi į Palangą. Vyrui mirus našlė prieš dvejus metus nusprendė namą parduoti. Jį įsigijo Rusijoje gyvenantis M.Karbauskis.
Trumpai viešėjo pas brolį
Palangiškiai apie naująjį istorinio namo J.Simpsono gatvėje savininką žino nedaug. Režisierius – retas svečias Lietuvoje.
Vasarą kūrėjas tiktai trumpam buvo sugrįžęs į gimtinę, paviešėjo pas brolį politiką Kaune, Vytėnų mikrorajone.
Ten režisierius įsiamžino kartu su R.Karbauskiu ir jo žmona Lina Karbauskiene, trumpam atvykusia iš Ispanijos.
M.Karbauskis nuotrauką įdėjo į socialinį tinklą ir rusų kalba parašė, kur ji daryta.
Maskvoje Vladimiro Majakovskio teatro meno vadovu dirbančio lietuvio keliai dažniau driekiasi po plačiąją Rusiją. Ir nuo rugsėjo 8-osios jis su teatro aktoriais išvykęs į didžiąsias gastroles, rodo spektaklius Šiaurės Osetijoje.
Visą straipsnį skaitykite šeštadienio dienraštyje „Lietuvos rytas“.
