Tokią Lietuvą, panašią į buvusią SSRS ar dabartinę Šiaurės Korėją, norėtų matyti kai kurie aukščiausius postus užimantys veikėjai. Ir ne tik jie.
Antai buvusi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkė D.Korsakaitė pagaliau prabilo, kad jai buvo nurodyta visais įmanomais būdais dusinti Prancūzijos kompaniją „Veolia“, kuri su partneriais valdė sostinės šilumos ūkį. O nurodinėtojai (ar nurodinėtoja) sėdi ne šiaip kur nors, bet S.Daukanto aikštėje esančiuose rūmuose.
Tiktai padėkos už pagaliau atskleistą, nors ir ilgai slėptą, tiesą D.Korsakaitė nesulaukė.
Antai premjeras S.Skvernelis ėmė nei šiaip, nei taip postringauti. Buvo galima suprasti, kad reikėjo geriau pameluoti Tarptautinių investicinių ginčų arbitražui.
Kas be ko, mūsų teisėsaugininkams įprasta net davus priesaiką kalbėti netiesą. Aukščiausio rango prokurorai jau taip įprato meluoti, kad net dėl melagysčių nutverti už rankos tame nieko bloga nemato.
Bet D.Korsakaitė – ne prokurorė, tad keistoka girdėti premjero žodžius, kad ji stojo ne į valstybės pusę. Kitaip tariant, kad nemelavo. Bet ir už tai premjeras gavo velnių nuo D.Grybauskaitės patarėjų – pasirodo, turėjo išvis užsičiaupti.
Kaltas dėl tiesos sakymo liko ir treneris T.Pačėsas. Po tragiško mūsų krepšininkų pasirodymo Europos čempionate jis tiesiai išrėžė, kad esame vidutiniokai, o A.Sabonio diriguojama federacija žlugdo ir tai, kas dar išlikę. Nėra ko stebėtis, kad gyvenantieji iliuzijų pasaulyje tokius samprotavimus nedelsdami pasmerkė.
Vadinasi, geriausia meluoti į valias net patiems sau?
Juk tie, kurie išdrįsta pasakyti, kad šioje karalystėje būna papuvę ne vien peraugę grybai, iškart įvardijami kaip valstybės, kurios visas sritis vadelioja neklystanti valdžia, priešai.
