Apimta nevilties žmona ieškojo pagalbos
Naujienų portalas lrytas.lt jau anksčiau rašė, kad liepos pabaigoje konservatorius J.Razma patyrė sunkią traumą. Politikas eidamas krito, trenkėsi į skardinę sienelę, o smūgio metu jam buvo perkirsta arterija ir nervai, J.Razma gerokai nukraujavo.
„Yra daug žmonių, kurie turi daug sunkesnių sveikatos problemų, tad nenorėčiau skųstis ar savo atvejo kaip nors išskirti. Man buvo perkirsti ir po to susiūti nervai, gydytojas paaiškino, kad reikia kantrybės, nes regeneracija vyksta pamažu ir gali užtrukti metus“, - pasakojo J.Razma.
Kadangi Seimo narys tuo metu buvo Molėtų rajone, iškviesta greitoji medicinos pagalba jį pristatė į Molėtų ligoninę. Pats J.Razma sakė, kad jam komentuoti tos dienos įvykius sunku, nes jo būsena buvo tokia, kad negalėjo objektyviai vertinti situacijos.
Tačiau politikas pasakojo, kad jį atgabenus į Molėtų ligoninę ne viskas buvo sklandu: „Buvo Molėtų ligoninėje tam tikrų sutrikimų, ko gero, budintys gydytojai nelabai pasiruošę tokio sunkumo ligoniui, koks buvau aš, priimti. Buvo blaškymosi ir sutrikimo.“
Molėtų ligoninėje politikas išbuvo apie pusvalandį, jo būklė vis blogėjo. Kaip pasakojo J.Razma, visą tą laiką ligoninės darbuotojai kalbėjo, kad kelionės iki Vilniaus jis gali neištverti, bet jokių konkrečių veiksmų nebuvo imtasi.
„Tada suprasdama, kad yra reali grėsmė, žmona kreipėsi į Ireną Degutienę. Natūralu, kad kaip ir visi artimieji, ieškojo pagalbos, kur tik galėjo“, – sakė J.Razma.
Būklė buvo kritinė
Kolegos žmonos skambučio sulaukusi I.Degutienė prisiminė, kad Seimo nario būklė buvo itin sudėtinga: „Žmogus buvo labai sunkios būklės, hemoglobinas krito, kraujospūdis krito, galiausiai jis prarado sąmonę. Tada jo žmona paskambino man prašydama pagalbos.“
Sulaukusi pagalbos prašymo politikė ėmėsi veiksmų – susisiekė su Santaros klinikų direktoriaus pavaduotoju, paaiškino, kokia situacija, ir prašė padėti. Kaip sakė I.Degutienė, direktoriaus pavaduotojas iš karto suprato, kad situacija rimta, ir patikino, kad ligonį būtina vežti į Vilnių, kur jau laukė pasiruošę specialistai.
„Kiek aš jau po visko kalbėjau su gydytoju, kuris tada budėjo Priėmimo skyriuje, Molėtų ligoninėje sustabdė kraujavimą, bet lašelinės (kraujo. – Red.) nepastatė, o tokiu atveju reikia pastatyti, kad būtų atkurtas cirkuliuojančio kraujo kiekis, bet to nebuvo padaryta.
Jie su paprasta greitąja išvežė jį į Vilnių, kelyje Vilnius–Molėtai juos pasitiko reanimobilis, kuriame buvo normali pagalba su lašeline infuzija, medikais. Nuvežus tiesiai į Santaros klinikas jis buvo skubiai operuotas“, – pasakojo parlamentarė I.Degutienė.
Politikė taip pat pasakojo po operacijos kalbėjusi su J.Razmą operavusiais mikrochirurgais, kurie teigė, kad Seimo narys buvo į Santaros klinikas atvežtas jau kritinės būklės ir jie, kaip sakė I.Degutienė, stebėjosi, kaip traumą patyręs J.Razma kelionės metu neiškeliavo anapilin.
„Jam buvo hemoraginis šokas, stiprus nukraujavimas, hemoglobinas buvo ties gyvybės netekimo riba, jau nebuvo jokio spaudimo. Iš tikrųjų buvo suteikta pusinė pagalba, jeigu galima taip sakyti, ir tai yra mūsų sveikatos apsaugos reformos rezultatas“, – kalbėjo I.Degutienė.
Privilegijų neturi
Nors politikai ir mano, kad greičiau nuvykti į Santaros klinikas J.Razmai padėjo I.Degutienės skambutis, pats traumą patyręs parlamentaras tikino, kad tai nebuvo kokia nors ypatinga privilegija, kuria jis pasinaudojo.
„Dalis žmonių įžvelgė, kad Seimo narys naudojosi privilegija. Aš noriu pabrėžti, kad iš pradžių jokios išorės paramos mes neieškojome. Tik tada, kai žmona matė, kad gerą pusvalandį Molėtuose aimanuojama, kad ligonis gali nenuvažiuoti iki Vilniaus, bet nieko nedaroma, o grėsmė gyvybei yra reali, pradėjo ieškoti pagalbos, kur galėjo.
Kažkaip žmonės iš karto priima tai, esą naudojuosi tam tikromis privilegijomis, o čia iš tikro svarbu pasiekti, kad keičiant sistemą kiekvienas žmogus kritiniu atveju sulauktų efektyvios pagalbos ir kuo greitesnio nugabenimo į tą gydymo įstaigą, kur gali būti suteikta reikiama pagalba“, – sakė J.Razma ir pridūrė, kad prasidėjus Seimo rudens sesijai ragins kolegas imtis tokios problemos sprendimo.
Problema – sisteminė
Tiek J.Razma, tiek I.Degutienė pripažino, kad panaši situacija galėjo nutikti nebūtinai tik Molėtų, o bet kurioje kitoje mažesnėje rajoninėje ligoninėje.
„Iš tikro turbūt ne tik Molėtuose, bet ir kitose rajonų ligoninėse yra iškilusi situacija, kad jeigu yra ekstra atvejis, koks buvo šis, neįmanoma suteikti pagalbos, ir kitas dalykas – jie neturi pinigų, nes kviesti reanimobilį brangiai kainuoja“, – sakė I.Degutienė.
Tuo metu J.Razma gyrė Molėtų ligoninės darbuotojus, lydėjusius jį į Vilnių, ir dėkojo už nuoširdų rūpestį bei pagalbą kelionės metu: „Jokių priekaištų neturiu ir nenorėčiau, kad jų būtų.“
Irena Degutienė teigė, kad Molėtuose, kaip ir ne viename kitame rajone, nėra tokios sudėties, kokia turi būti, ligoninės, tai yra turinčios Chirurgijos ir kitus skyrius. Pasak jos, tokiose ligoninėse yra tik budintis gydytojas, kuris neretai budėti atvyksta iš kito rajono.
Ji taip pat tikino, kad kiekviena ligoninė turėtų turėti galimybę prireikus naudotis reanimobiliu taip, kad jo netektų ilgai laukti, ir galimybę už jį susimokėti.
„Visa tai kol kas nėra sutvarkyta. Iš pradžių viską uždarė, paliko tuos pačius medikus rajonuose likimo valiai. Kas šiuo atveju kenčia? Pacientai. Jei norima ką nors sunaikinti, pirmiausia reikia pagalvoti, kaip kvalifikuotai spręsti problemą, kad pacientas nenukentėtų“, – kalbėjo konservatorė I.Degutienė.
Politikė apgailestavo, kad jei J.Razmos žmona nebūtų turėjusi galimybės paskambinti ir paprašyti pagalbos, istorija būtų pasibaigusi kur kas liūdniau.
Pagalba buvo suteikta tinkamai
Naujienų portalui lrytas.lt susisiekus su Molėtų ligoninės vadovu Vaidotu Grigu, jis neslėpė, kad tokie Seimo narių kaltinimai nėra sąžiningi. Jis teigė, kad prieš parlamentarams kalbant tokiais klausimais, reikėtų sužinoti, kaip veikia sveikatos apsaugos sistema, kaip dirba ligoninės, kaip greitosios medicinos pagalbą teikiančios įstaigos, nepainioti šių dalykų ir nedezinformuoti visuomenės apie tai, kaip viskas vyksta,
Traumą patyrusį J.Razmą į Molėtų rajono ligoninę atvežė Molėtų greitosios medicinos pagalbos stoties specialistai. Ši stotis nėra pavaldi Molėtų ligoninei, nors bendradarbiavimas tarp įstaigų ir vyksta.
Jis taip pat teigė, kad I.Degutienė nebuvo Molėtų ligoninėje, kai į ją buvo pristatytas J.Razma, tad ir kalbėti apie tai, kas buvo ar nebuvo daroma, jai nėra etiška. V.Grigas ragino suprasti ir tai, kad J.Razmos artimieji buvo atsidūrę neeilinėje, stresą keliančioje situacijoje, tad jie tos dienos įvykius galėjo matyti tirštesnėmis spalvomis, nei buvo iš tikro.
Kaip pasakojo Molėtų ligoninės vadovas, J.Razmos būklė iš tikro buvo sunki – jis buvo netekęs daug kraujo, kraujospūdis buvo smarkiai nukritęs. Į rimtą ligonį buvo skubiai sureaguota ir, kaip sakė V.Grigas, pirmąją pagalbą jam suteikė visa gydytojų brigada: chirurgas-traumatologas, anestezuotojas-reanimatologas, vidaus ligų gydytojas.
Artimieji jau buvo suteikę J.Razmai skubią pagalbą – aptvarstę žaizdą, gydytojai dar tai pakartojo, sustabdė kraujavimą, pastatė lašinę, suleido nuskausminamųjų, vaistų nuo stabligės ir vaistų, skatinančių kraujo krešėjimą.
„Tai, kad Seimo narė organizavo reanimobilį, turiu paneigti, nes patys mūsų gydytojai skambino į Santaros klinikas, įspėjo Priėmimo skyrių, kad bus toks ligonis, sunki trauma, kad jo būklė stabilizuota, ir mūsų gydytojai išsikvietė reanimobilį.
Tad viskas, kas buvo pasakyta Seimo narės, yra neetiška ir negražu mūsų gydytojų atžvilgiu. Iš tikrųjų norėčiau padėkoti savo specialistams, kurie budėjo tuo metu, nes Santaros klinikos išgelbėjo J.Razmai ranką, bet mūsų ligoninėje jam buvo išgelbėta gyvybė.
Jei ne mūsų medikai, aš labai abejoju, ar būtų greitoji jį nuvežusi iki centro, nes mūsų medikai stabilizavo būklę ir padarė labai daug“, – sakė Molėtų ligoninės vadovas.
Reanimobilis J.Razmą vežusį greitosios automobilį pasitiko prie Vilniaus rajone esančios Riešės. Ten ligonis buvo perduotas ir pristatytas į Santaros klinikas, kur jam atlikta sudėtinga operacija.
Nors V.Grigas ir pripažino, kad eilinis žmogus vargu ar galėtų paskambinti vienos didžiausių šalies ligonių direktoriaus pavaduotojui ir paprašyti pagalbos, teigė, kad jei J.Razma ir nebūtų Seimo narys, visa ši istorija būtų pasibaigusi lygiai taip pat – būtų suteikta tokia pati pagalba, dėtos tokios pat pastangos.
Problemų daugiau nei viena
Molėtų ligoninės vadovas V.Grigas sutiko, kad sveikatos apsaugos sistemoje problemų nestinga. Pasak jo, patys politikai, tokie kaip I.Degutienė, pradėjo ligoninių restruktūrizaciją, tad turėtų suvokti, kas liko iš rajoninių ligoninių, – trečiojo restruktūrizacijos etapo metu buvo panaikinti rajoninių gydymo įstaigų chirurgijos skyriai.
„Specialistų, galinčių teikti pirmąją pagalbą, tikrai netrūksta, tiesiog tokiose įstaigose, kur nėra Chirurgijos skyriaus, normalios reanimacijos, tiesiog nėra galimybių to padaryti (atlikti operacijas ir pan. – Red.)“, – sakė V.Grigas.
Viena didžiausių problemų, pasak V.Grigo, yra prisikviesti reanimobilį. Iš Santaros klininkų jis važiuoja tuo atveju, kai yra kardiologinis ligonis – tokie ligoniai, pasak Molėtų ligoninės vadovo, pervežami sėkmingai.
Tačiau problema kyla, kai reikia pervežti traumas patyrusius ligonius ar tokius, kuriems prireikia kitų chirurginių procedūrų: „ Bent jau iš Vilniaus be vadovo garantinio rašto, kad bus apmokėta reanimobilio paslauga, jie nevažiuoja. O nuvežti ligonį kainuoja apie 180 eurų.
Tu rašai raštą, jie atvažiuoja, tu tą raštą įteiki, tada ligonį perveža. Ar taip yra normalu? Dienos metu gal taip, o pavyzdžiui, naktį ar savaitgalį, kai nėra vadovo? Iš tikro tą problemą mes, mažos ligoninės, ir ministerijoje kėlėme, bet nelabai kas klausė.“
Kokybiškas gydymas turi būti užtikrintas
Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubienė pripažino, kad J.Razmos istorija yra vienas pavyzdžių, rodančių, kad dabartinė sveikatos sistemos tvarka nėra gera, ją reikia keisti ir tvarkyti. Pasak jos, šiuo metu kaip tik planuojama sustiprinti greitosios pagalbos ir slaugos paslaugų teikimą regionuose.
„Yra vykdomi specialistų pritraukimo projektai, pavyzdžiui, vienas iš tokių projektų – „Specialistų pritraukimas sveikatos netolygumams mažinti“. Iniciatyvos esmė – pritraukti jaunus specialistus į tas gydymo įstaigas, kurios yra teritorijose, kur specialistų trūkumas yra didžiausias.
Gydytojų rezidentų studijos apmokamos ES (80 proc.) ir savivaldybių (20 proc.) lėšomis. Už tai jaunasis gydytojas privalės gydymo įstaigose atidirbti nuo 2 iki 4 metų (atsižvelgiant į už jį sumokėtą sumą).
Tikslinės teritorijos – regionai, kuriuose itin aukštas sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis, cerebrovaskulinėmis ligomis. Tuberkuliozės kontrolės stiprinimui neapsiribojama konkrečiomis tikslinėmis savivaldybėmis“, – pasakojo L.Bušinskaitė-Šriubienė.
Ji teigė, kad kalbant apie skubiąją medicinos pagalbą bet kuriam pacientui, neatsižvelgiant į jo statusą ar pareigas, turi būti užtikrintas ir suteiktas kokybiškas gydymas.
Kaip kalbėjo ministro patarėja, pagal šiuo metu galiojančią tvarką greitosios medicinos pagalbos (GMP) personalas įvykio vietoje turi atlikti pradinę paciento apžiūrą, reikiamas gyvybę gelbėjančias procedūras ir paciento parengimą transportuoti.
Suteikus pirmąją medicinos pagalbą įvykio vietoje, pacientas, atsižvelgiant į sužalojimo pobūdį ir traumos sunkumo laipsnį, transportuojamas į artimiausią gydymo įstaigą, galinčią suteikti reikalingas paslaugas. Stabilizavus ir įvertinus paciento būklę, gydančio gydytojo sprendimu pacientas toliau gali būti pervežamas į kitą gydymo įstaigą būtinai medicinos pagalbai suteikti.
Siunčiančioji gydymo įstaiga pacientus gali pervežti savo transportu (jei tokį turi) arba GMP automobiliu, arba kitais būdais, atsižvelgdama į paciento būklę ir suderinusi su gydymo įstaiga, galinčia suteikti reikiamas aukštesnio lygio gydymo paslaugas.
