Seimo Kultūros komiteto pirmininkas R.Karbauskis pernai pareiškė: Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga dainos turės skambėti kiekviename šalies kaime.
Sukritikavęs ankstesnės valdžios planus į minėjimo programos renginius įtraukti tik milijoną gyventojų, „valstiečių“ vedlys žadėjo nesikuklinti ir šventiniams renginiams biudžeto pinigų nepagailėti. Priešingu atveju valdžia kristų tiesiai veidu į purvą.
Gali būti, kad toks kritimas visai rimtai gresia R.Karbauskiui. Mat kitų metų valstybės biudžetą dėliojanti Finansų ministerija jau pasiūlė, kad būsimai Dainų šventei Kultūros ministerija ieškotų pinigų tarp jai skiriamų asignavimų.
Šią žinią „Lietuvos rytui“ patvirtinęs finansų ministras Vilius Šapoka vis dėlto tikino, kad kultūrai skirtos lėšos kitąmet nebus mažinamos.
Anot V.Šapokos, Dainų šventė neturėtų nukentėti: „Manau, Kultūros ministerija sugebės išskirti prioritetus ir jai skirtas lėšas nukreips būtent jai finansuoti.“
Neaišku, kaip baigsis derybos
Tuo metu Kultūros ministerijos vadovė Liana Ruokytė-Jonsson stebėjosi, kad apie Dainų šventės finansavimą jau kalbama, nors jokių sprendimų esą nėra – derybos dėl pinigų dar tik vyksta.
Anot L.Ruokytės-Jonsson, kalbos, kad Dainų šventė turėtų būti finansuojama iš ministerijos vidaus resursų, tėra pamąstymai.
Paklausta, ar pagrindiniam 100- mečio minėjimo renginiui negresia susidurti su finansiniais sunkumais, ministrė reagavo ramiai: „O koks skirtumas, iš kurios biudžeto eilutės bus finansuojama Dainų šventė?“
L.Ruokytė-Jonsson nesiėmė vertinti, ar tokiu atveju nenukentės kitos iš Kultūros ministerijai skiriamų asignavimų finansuojamos programos: „Kai bus viskas svarstoma, dėliojama, nuimama arba pridedama, tada ir bus galima kalbėti.“
Rezervus įvertino skirtingai
Siūlymus dėl Dainų šventės finansavimo skirtingai vertina ir pagrindiniai „valdančiųjų“ veikėjai.
Premjeras Saulius Skvernelis nedvejodamas pareiškė, kad negali būti nė kalbos apie Dainų šventės finansavimą iš Kultūros ministerijos vidaus resursų: „To tikrai neužtenka.“
Tuo metu šalies kultūros reikalų strategas R.Karbauskis buvo atsargesnis: „Tai tik siūlymas. Visose srityse yra rezervų. Kultūros ministerijoje – taip pat.“
„Valstiečių“ vedlys aptakiai kalbėjo ir paklaustas, ar tai nereiškia atsitraukimo nuo pernykščių užmojų, kai buvo žadama į 100-mečio programos renginius įtraukti visus šalies gyventojus, o dainų šventes surengti kone kiekviename kaime: „Atsakymo nėra, nes pati ministerija į tą klausimą neatsakė.
Finansų ministerijos pasiūlymas suprantamas – kitoks būtų nelogiškas. O koks bus sprendimas, paaiškės įvertinus galimybes.“
Pernai lapkritį Seimo Kultūros komiteto posėdyje R.Karbauskis į skutelius sutaršė ankstesnės valdžios rengtą 100-mečio minėjimo planą: „Kažkas sumesta, sumesta ir užrašyta – milijonas gyventojų. Turime įtraukti visus iki vieno.“
Kaltas finansavimo modelis?
Nors apie ketinimus išplėsti būsimos Dainų šventės geografiją jau nieko negirdėti, vis dėlto R.Karbauskis teigė neabejojąs, kad pinigų renginiui bus rasta: „Jeigu nerasime tokio sprendimo, kad niekas nenukentėtų, bus ieškoma kitų sprendimų, bet visos įstaigos, taip pat ir kultūros, turi galvoti apie vidinius rezervus.“
Politikas aiškino domėjęsis, kaip kai kurie asignavimų valdytojai naudoja jiems skiriamas lėšas, ir įsitikino, kad yra protu nesuvokiamų dalykų, kai tam tikrų objektų finansavimas tęsiamas ir niekaip nebaigiamas dešimtis metų.
R.Karbauskio nuomone, dėl to būtina pakeisti nacionalinių kultūros įstaigų finansavimo modelį – jos netektų savarankiško asignavimų valdytojo statuso ir būtų maitinamos iš bendro Kultūros ministerijos pinigų katilo.
Blogos žinios gena viena kitą
Tačiau tokiai pertvarkai, kuri prilyginama išpuoliui prieš kultūrą, pritaria toli gražu ne visi.
Antai Seimo Kultūros komiteto pirmininko pavaduotojas liberalas Arūnas Gelūnas neslėpė, kad keista girdėti visiškai pasikeitusį R.Karbauskio toną.
„Viena bloga žinia gena kitą blogą žinią – tai kalbos apie lėšų kultūrai mažinimą, tai planai keisti nacionalinių kultūros įstaigų statusą.
Kėsinimasis į Dainų šventės biudžetą šimtmečio išvakarėse – net galvoje netelpa. Niekas to nesuprastų – juk „valstiečiai“ ir jų lyderis žadėjo, kad kultūrai ateina aukso amžius, tiesiog rojus.
Jeigu jie nebūtų to žadėję, o raginę taupyti, būtų viena. Bet pasiskelbti kultūros globėjais ir jau trečią kartą taip rimtai kėsintis į jai skirtą biudžetą – to jau per daug“, – kalbėjo A.Gelūnas.
Iš pirmų lūpų
Saulius Liausa
Lietuvos nacionalinio kultūros centro vadovas
„Kalbų dėl Dainų šventės finansavimo ir net lėšų apkarpymo girdžiu įvairių, bet nemanau, kad renginio biudžetą būtų įmanoma dar labiau sumažinti – jo sąmata (apie 3 mln. eurų) buvo sudaryta 2014 metais, o juk visi žinome, kiek po euro įvedimo šoktelėjo paslaugų kainos.
Negali būti nė kalbos, kad už mažesnius pinigus būtų įmanoma surengti tokios apimties šventę, kokia buvo planuojama ir kokią kūrybinės grupės jau rengia. Juk šventės dalyvius reikia atvežti, apgyvendinti, pamaitinti. Nematau galimybių sutaupyti ir meninių programų sąskaita.
Bet nė viena šventė nebuvo finansuojama sklandžiai. Dėl pinigų visuomet vykdavo kovos, todėl situacijos nesudramatinu – šventei buvo numatytas minimalus finansavimas ir jis neturėtų mažėti.“
