- Prieš naujų mokslo metų pradžią seniūnijose ar pačioje savivaldybėje dirbančių socialinių darbuotojų kasdienė įprastinė rutina, galima sakyti, tradiciškai pagyvėja, nes padaugėja interesantų, prašančių paramos vaikams išleisti į mokyklą, skirti nemokamą maitinimą. Ar taip yra ir šiai vasarai baigiantis, kiek nepasiturinčių kauniečių šeimų gali tikėtis tokios paramos, kurią garantuoja Lietuvos valstybė?
- Prašymų seniūnijose dėl socialinės paramos mokiniams skyrimo (mokinių nemokamas maitinimas ir parama mokinio reikmenims įsigyti) priėmimas artėjant naujiems mokslo metams prasidėjo nuo liepos 1 dienos. Šiuo metu priimti 1052 prašymai. Pernai tuo pačiu laikotarpiu jų buvo 1344.
Prašymų galėjo sumažėti ir dėl padidėjusių šeimų pajamų. 2016 metais nemokamo maitinimo gavėjų (mokinių) Kauno mieste buvo 4969, paramos mokinio reikmenims įsigyti gavėjų -2988.
Šiemet planuojamas paramos mokinio reikmenims įsigyti gavėjų - 2800, nemokamo maitinimo gavėjų (mokinių) - 4000.
- Parama gali būti nebūtinai piniginė, lygiai taip parama yra ir socialinis būstas, kurį išsinuomoti teisė suteikiama tik tam tikrus kriterijus atitinkančioms šeimoms, - skaičiuojamos jų pajamos, buto laukimo, įsirašius į savivaldybėje sudaromus sąrašus trukmė ir panašiai. Ar pasitaiko atvejų, kai šeima, pagerėjus materialinei situacijai ir praradusi teisę naudotis socialine parama būstu, geranoriškai atsisako buto, kurį tuoj pat būtų galima išnuomoti kitai ilgai jo laukiančiai šeimai? Kaip kontroliuojama situacija Kauno miesto socialinių būstų ūkyje, kad jais tikrai naudotųsi tik tie, kam priklauso? Kiek būstų valdo savivaldybė, kiek žmonių (šeimų) jų vis dar tebelaukia?
- Birželio 30 dienos duomenimis, Kauno miesto savivaldybė valdo 925 socialinius būstus. Tačiau savivaldybė turi užregistravusi 940 asmenų ir šeimų, laukiančių eilėje išsinuomoti socialinį būstą. Atvejų, kad šeima atsisakytų socialinio būsto pagerėjus materialinei padėčiai pasitaiko, tačiau labai retai.
Kontroliuojant situaciją Kauno miesto socialinių būstų ūkyje, kiekvienais metais tikrinama asmens ir šeimos teisė į socialinio būsto nuomą (tikrinamas Gyventojų registras, asmens ir šeimos metinės gyventojų ar šeimos turto deklaracijos, turimas turtas ir kita). Darbuotojai aiškinasi, ar socialiniuose būstuose tikrai gyvena asmenys, kuriems jie yra išnuomoti, ar būstas nėra pernuomojamas kitiems. Šiemet savivaldybėje pradėta taikyti naujovė - asmenims (šeimoms) kreipiantis dėl paramos būstui išsinuomoti lygiagrečiai atliekamas socialinių paslaugų poreikio vertinimas, sudaromas socialinių paslaugų planas ir pasiūlomos paslaugos Kauno mieste. Siekiama stiprinti besikreipiančiųjų asmenų socialinius įgūdžius, gebėjimą savarankiškai tvarkytis gyvenimą.
- Anksčiau savivaldybė buvo kritikuojama dėl gan ilgą laiką neišnuomojamų socialinių būstų, kurie, beje, ilgai nestovėdavo tušti, o būdavo savavališkai užimami ir nebūtinai teisėtų Kauno miesto gyventojų. Paskui daug darbo turėdavo teismai, savivaldybės teisininkai, bet ne visada tokiais atvejais būdavo galima pasakyti: teisybė triumfavo. Ar pavyko šią problemą galutinai išspręsti, ir savivaldybės (visų kauniečių) turtas dabar tikrai naudojamas teisėtai bei racionaliai?
- Kauno miesto savivaldybė valdo 925 socialinius būstus, iš kurių 78 būstų yra savavališkai užimti arba ten gyvena asmenys, neturintys galiojančios nuomos sutarties. Visiškai išspręsti šios problemos, mano manymu, dar nepavyko. Tvarkingi ir nuomai paruošti būstai yra išnuomojami eilėje laukiantiems kauniečiams, o pastaruoju metu nebepasitaiko, kad tokie būstai būtų užimami arba dėl kažkokių priežasčių neperduodami teisėtiems nuomininkams. Pasitaiko atvejų, kad randami neteisėtai užimti prastos būklės, neremontuotini ar privatizavimo laukiantys būstai. Galiu pridurti, kad dabar daug dėmesio skiriame anksčiau užimtų ar be teisinio pagrindo naudojamų ir nuomai tinkamų būstų sugrąžinimui savivaldybei. Analizuojami būdai, kuriais galime operatyviau ir griežčiau atlikti šiuos veiksmus.
- Kiekviena nauja miesto valdžia yra užsimojusi permainoms, kokios jos turėtų vykti socialinės rūpybos srityje, ką jau pakeitėte, kokius planus puoselėjate artimiausiai ateičiai?
- Buvo pertvarkyti vaikų globos namai „Atžalynas", ir savivaldybės globoje esantys vaikai jau gyvena bendruomenėje tarp miestiečių, o ne didelėje institucijoje. Šiuo metu pertvarkomi Kauno miesto savivaldybės vaikų globos namai (nuo rugsėjo 1 dienos dar 18 vaikų persikels gyventi į butus bendruomenėje). Plečiamas budinčių globėjų ir socialinių globėjų institutas, padidintos pagalbos globėjams ir įtėviams paslaugos. Kone tris kartus padidinome finansavimą miesto vaikų dienos centrams, stipriname Vaiko gerovės komisijų darbą. Padedame policijai ir prokuratūrai, užtikrindami vaiko teisių apsaugos specialistų budėjimą ne darbo valandomis, savaitgaliais ir švenčių dienomis, psichologų pagalbą per vaikų apklausas. Peržiūrime ir stipriname socialinių darbuotojų darbo kokybę, kartu didindami ir socialinių darbuotojų atlyginimus.
Senyvo amžiaus asmenims pradėtos teikti integruotos slaugos ir socialinės pagalbos paslaugos į namus. Daugiau bus socialinės globos vietų senyvo amžiaus ir neįgaliems suaugusiems asmenims. Ateityje numatoma plėtoti dienos globos paslaugas senyvo amžiaus asmenims (senjorų „darželiai").
Sustiprinome neįgaliems vaikams ir juos auginantiems tėvams paslaugų prieinamumą. Jiems - dienos ir vasaros stovyklos, atokvėpio paslauga, asmeninio asistento namuose bei palydėjimo, abilitacijos paslaugos, integrali pagalba į namus. Kasmet didėjant vaikų su autizmo spektro sutrikimų diagnoze skaičiui, vis didesnį dėmesį skiriame specializuotai pagalbai. Bendruomeninio tipo paslaugas (dienos užimtumą, priežiūrą, socializaciją) neįgaliesiems mieste teikia įvairios nevyriausybinės organizacijos. Kruopščiai stebime pastarųjų veiklą, nes norime kokybiškų paslaugų. Matome poreikį ir toliau plėsti asmeninio asistento paslaugas, - pagalbą asmens namuose bei palydėjimo paslaugą, tinkamą informavimą-konsultavimą su visaverte atvejo vadyba.
Didelį dėmesį skiriame priklausomybių prevencijai, įgalindami nevyriausybinį sektorių teikti bendruomeninės paslaugas (savipagalbos, reabilitacijos), mobilią pagalbą dėl priklausomybių prevencijos (greitieji kreditai, alkoholio, narkotikų vartojimas).
- Gal dirbdama Kauno mero pavaduotoja, tarp kurios tarnybinių funkcijų yra ir socialiniai reikalai, matote taisytinų dalykų, kurie gal ne visai savivaldos kompetencijai priklauso, ir dėl kurių imtis sprendimų turėtų šalies valdžia?
- Tikrai yra nemažai darbų, kuriuos turėtų atlikti nacionalinė valdžia, ir kelis iš jų paminėsiu. Pirmiausia, manyčiau, reikalingas aiškus Socialinio verslo veiklos modelis bei socialinio verslo skatinimo programa (greičiausiai - tarpinstitucinė, nes šiandien socialinio verslo klausimu rūpinasi net kelios ministerijos). Kodėl? Visi kalba ir mato kitų šalių patirtis, kad nevyriausybinis sektorius socialines paslaugas bei pagalbą gali teikti pigiau ir veiksmingiau, lanksčiau reaguojant į gyventojų poreikius. Tačiau šiandienis NVO sektorius Lietuvoje vis dar yra labiau orientuotas į trumpalaikių veiklų vykdymą projektiniu režimu, bet ne į nuolatinių paslaugų teikimą, kaip ekonomiškai pagrįstą komercinę veiklą, kurios pagrindinis tikslas yra teigiamas socialinis poveikis paslaugų gavėjams.
Būtinas ir ES lėšų vaikų globos bei asmenų su negalia institucinės globos pertvarkai intensyvesnis ir efektyvus panaudojimas (žinome, kad tokios lėšos yra numatytos tiek paslaugoms, tiek pertvarkos infrastruktūrai, tačiau jos savivaldybių nepasiekia).
Visoje šalyje turėtų veikti vieninga globos ir įvaikinimo skatinimo sistema. Taip pat tikslingi konsoliduoti nacionaliniai veiksmai vaikų globos bei įvaikinimo viešinime, keičiant neigiamas visuomenės nuostatas dėl vaikų globos bei įvaikinimo. Būtini nacionaliniai sprendimai ir dėl sunkią negalią turinčių asmenų globos skatinimo (tikslingas suaugusių asmenų globėjų institutas).
- Žvelgiant į netolimą perspektyvą, kas dar žadama Kaune nuveikti efektyvinant procesus socialinėje srityje?
- Vaikų gerovės užtikrinimo sritis išliks prioritetinė ir artimiausiu metu. Suprasdami, kad čia esminis vaidmuo atitenka šeimai, šiemet partnerystėje su nevyriausybinėmis organizacijomis pradedame teikti kompleksines paslaugas miesto šeimoms - nuo tėvystės įgūdžių ugdymo, šeimų akademijos iki psichoterapijos paslaugų bei šeimos krizių valdymo paslaugų. Startuoja naujovė ir socialinės rizikos šeimoms - šeimos asistento paslaugos, orientuotos į šeimos socialinių įgūdžių ugdymą. Kurį laiką stebime poreikį specializuotų paslaugų vaikams, turintiems emocijų ir elgesio sutrikimų, todėl organizuosime tokių paslaugų teikimą ir prieinamumą mieste.
Svarbiu vadybos prasme klausimu išlieka savivaldybės ir nevyriausybinio sektoriaus bendradarbiavimas, teikiant socialines paslaugas. Savivaldybė, siekdama paslaugų veiksmingumo, didina paslaugų atiduodamų į rinką apimtis (per viešuosius pirkimus) bei skatina paslaugų teikimo iniciatyvas per programą „Iniciatyvos Kaunui".
Šių metų rudenį bus patikslinta vienkartinės piniginės paramos nepasiturintiems gyventojams skyrimo tvarka. Veiklos planuose dar numatyta efektyvinti paslaugas specifinėms tikslinėms grupėms. Tai - aukštos socialinės rizikos asmenys (dienos centrai benamiams, vartojantiems narkotikus, „žemo slenksčio" paslaugos), nuo smurto nukentėjusieji, prekybos žmonėmis aukos, grįžusieji iš emigracijos.
