„Analizuojant švietimo būklę akivaizdu, kad bendrojo ugdymo sistemoje pokyčiai būtini. Per ilgą laiką susikaupusios problemos ir ydos kelia visuomenės nusivylimą, nepasitikėjimą. Tai skaudina gerai dirbančius švietimo žmones.
Tačiau nėra vienos piliulės, kurią išgėrus staiga pagerės ugdymo kokybė. Tai bendras ministerijos, savivaldybių, mokyklų, mokytojų, mokyklų bendruomenių nuoseklus darbas“, – kalbėjo ministrė.
Stiprins emocinį saugumą
Viena didžiausių problemų, su kuria susiduria Lietuvos moksleiviai, yra patyčios. Jas patiriantys vaikai pasiduoda stresui, dėl to kenčia mokymosi rezultatai. Mokyklos nuo rugsėjo 1-osios įgyvendins patyčių ir smurto ar kitą pasirinktą prevencinę programą.
Iki šiol tai darė tik kiek daugiau nei pusė švietimo įstaigų. Nuo šių metų rugsėjo valstybės lėšomis bus finansuojama 14 prevencinių programų. Joms įgyvendinti, pedagogams mokyti skiriamas papildomas finansavimas: iš Europos Sąjungos paramos iki 2020 metų beveik 2 mln. eurų, papildomai nuo 2018-ųjų pradžios dar 1 mln. eurų.
Ministrė pabrėžė, kad ir vaikai, ir mokytojai mokykloje turi jaustis saugiai. Ugdymas turi būti kokybiškas, įtraukiantis mokinius, paremtas praktine veikla.
Ugdymo turinį reikia keisti
Baigiantis mokslo metams netilo kalbos, kad prastėjant moksleivių pasiekimams būtina peržiūrėti ir keisti ugdymo programas. Atrodo, kad tokie raginimai buvo išgirsti.
J.Petrauskienė neneigė, kad ugdymo turinys yra keistinas ir jau parengti konkretūs pasiūlymai, kurie turėtų padėti gerinti mokslo kokybę.
„Yra dalykų, kurie pasenę, yra dalykų, kurie pertekliniai. Bet sudėtingiausiai keičiami dalykai yra tai, kaip mes mokome. Tai vėlgi susiję su mokytojais, jų kvalifikacija, naujų mokymo metodų atnešimu į mokyklas", – sakė ministrė.
Permainos laukia ir moksleivių vertinimo sistemos. Anot J.Petrauskienės, šiuo metu bendrojo ugdymo vertinimas, kurio galutinis taškas yra valstybiniai brandos egzaminai, neapima viso brandos vertinimo.
Pasak jos, dabartinė situacija yra tokia, kad 3 ar 5 brandos egzaminai atspindi 12 metų darbą ir lemia tolesnį jauno žmogaus gyvenimą.
„Todėl teikiame siūlymus dėl kaupiamojo vertinimo sistemos", – sakė ministrė.
Kokios naujovės laukia?
Nuo rugsėjo visi 1–10 klasių mokiniai lietuvių kalbos mokysis pagal naujas programas, skirtas mokytis ir lietuviškų, ir tautinių mažumų mokyklų mokiniams. Programa orientuota į stipresnio raštingumo ugdymą.
„Džiaugiamės bendradarbiavimu su Finansų ministerija, Lietuvos banku, „Sodra“, Valstybine mokesčių inspekcija. Bendradarbiaudami paruošėme finansinio raštingumo programą, informaciją mokytojams. Tai yra kompetencijų ugdymas, kurios šiais laikais yra labai reikalingos“, – apie naują finansinio raštingumo programą kalbėjo ministrė J.Petrauskienė.
Finansinio raštingumo temos bus įvedamos į dabar atnaujinamą ugdymo turinį.
Dar viena rugsėjį moksleivius pasitinkanti naujovė-bandomasis projektas – informatikos mokymas pradinėse klasėse. Nuo šio rugsėjo naujovė bus išbandoma 10 šalies mokyklų. Taip siekiama moksleiviams suteikti kuo išsamesnes technologines žinias, nes jos, pasak ministrės, yra itin svarbios.
Nuo kitų metų rugsėjo pirmosios informatikos mokysis dar daugiau šalies pradinukų. Planuojama, kad visas informatikos mokymo turinys bus įdiegtas iki 2020 metų. Taip pat stiprinamas medijų ir informacinio raštingumo ugdymas.
Švietimo ir mokslo ministerija taip pat bendradarbiaudama su Krašto apsaugos ministerija parengė šalies gynybai skirtą pasirenkamojo nacionalinio saugumo ir krašto gynybos programą, skirtą vyresnių klasių moksleiviams.
„Tai bus pasirenkamoji programa, mokykla turės teisę vykdyti arba nevykdyti", – sakė švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius.
Šiais metais pirmą kartą bus oficialiai įskaitoma pilietinė moksleivių veikla. Jos vertinimas bus įtraukiamas į pagrindinio baigimo pažymėjimą. Daugėja ir šiai veiklai skirtų valandų, kurių anksčiau buvo 5, o nuo šiol bus skiriama 10. Tiesa, mokyklos pačios galės spręsti, kaip ir kiek valandų išnaudoti pilietinio ugdymo veiklai.
Svarbūs ne tik akademiniai pasiekimai
Nuo rugsėjo 1-osios neberibojamas pažintinei veiklai skiriamų dienų skaičius, ji integruojama į ugdymo turinį. Mokykla pati galės spręsti, kiek jos reikia, ir organizuoti ugdymą ir netradicinėje aplinkoje.
Eksperimentiniams ir praktiniams įgūdžiams ugdyti mokykla turės skirti ne mažiau kaip 30–40 proc. dalykui skirtų pamokų per mokslo metus.
Moksleiviai, kurie šiais mokslo metais mokysis 12-oje klasėje, galės pasirinkti rašyti brandos darbą. Jis nebus privalomas, tačiau prilyginamas mokykliniam brandos egzaminui.
Tiesa, jis negali būti laikomas privalomojo lietuvių kalbos ir literatūros egzamino atitikmeniu.
„Tai pirmieji žingsniai link naujos vertinimo sistemos – kaupiamojo balo, kai svarbūs ne tik formalūs akademiniai pasiekimai, bet ir bendra mokinio veikla“, – pristatydama naujoves kalbėjo ministrė.
Jos teigimu, darbas bus panašus į aukštųjų mokyklų studentų rašomus kursinius ar bakalauro darbus.
Pagalba mokiniams
Ministrė pabrėžia mokiniui laiku suteikiamos pagalbos svarbą. Jei vaikas turi mokymosi sunkumų, jei atvykęs ar grįžęs iš užsienio, jam turi būti suteikta pagalba – ne tik per pamokas, bet ir konsultacijų metu, kurioms skiriamos papildomos 3 val. Mokiniams, kurie neturi tinkamų sąlygų paruošti namų darbų namuose, turi būti sudaromos sąlygos tai padaryti mokykloje.
Dabar vyksta visos dienos mokyklos koncepcijos ir finansavimo modelio parengimo darbai. Kartu turime sukurti tokį mokyklos modelį, kur mokiniai turiningai praleistų laiką po pamokų, užsiimtų neformaliojo švietimo veikla.
Parama mokykloms
Šiemet daugiau kaip 700 šalies mokyklų pasieks naujos gamtos ir technologinių mokslų mokymosi priemonės 1–8 klasių mokiniams: gamtos tyrinėjimo rinkiniai, meteorologinės stotelės, diodiniai lazeriai, elektronikos mokomieji rinkiniai, mikroskopai, optikos rinkiniai.
Ugdymo metodams atnaujinti, inovatyvioms mokymo formoms diegti skiriama beveik 5 mln. eurų ES paramos lėšų. Lėšos pagal mokyklų pateiktas paraiškas bus skiriamos šiais mokslo metais.
Šiemet atnaujinamos 52 mokyklos. 2017-iaisiais baigiamas statyti Riešės gimnazijos ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus priestatas, kuriame įsikurs 4 ikimokyklinio ugdymo grupės ir 9 pradinio ugdymo klasės.
Svarbios geros darbo sąlygos
Ministrė kalbėjo ne tik apie moksleivius. Pasak jos, labai svarbu užtikrinti geras darbo sąlygas mokytojams ir taip į ugdymo įstaigas pritraukti daugiau jaunų specialistų, nes Lietuvos mokytojai, palyginti su kitomis Europos šalimis, yra tarp labiausiai senstančių.
„Labai dažnai diskutuojame, ar mokytojų yra per daug, ar per mažai, kiek mokytojai uždirba. Labai svarbu, kad mokytojams darbo sąlygos būtų tikrai geros, kitaip mes neturėsime galimybės pritraukti jaunų žmonių rinktis mokytojo profesiją.
Žiūrint į statistiką, mūsų mokytojai, palyginti su kitomis šalimis, yra tarp labiausiai senstančių mokytojų. Tikrai per kelerius metų, ypačą pavienių dalykų srityse, mes turėsime didžiulių iššūkių", – sakė J.Petrauskienė ir pridūrė, kad būtina imtis veiksmų, kurie padarys mokytojo profesiją patrauklesnę jaunimui.
Ministrė sakė, kad reikia keisti mokytojų rengimo sistemą, atnaujinti studijų programas, sustiprinti edukologijos mokslus, teikti pagalbą jau dirbantiems mokytojams, investuojant į kompetencijų, kvalifikacijos kėlimą bei užtikrinant adekvatų darbo užmokestį.
„Atrodo, kalbama, kad švietimas yra didelis sektorius ir daug investuojame į švietimą. Palyginti su ES šalimis, mes tiek mažai investuojame į švietimą. Didžiausias iššūkis, kad finansavimas švietimui kol kas nėra efektyvus.
Mes tikrai labai daug išleidžiame ūkiui, administravimui, tačiau vienam mokytojui, vienam mokiniui tenkančios lėšos yra bene mažiausios, palyginti su kitomis šalimis", – kalbėjo švietimo ir mokslo ministrė.
