Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Mantas Adomėnas ir Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į ministrą pirmininką Saulių Skvernelį dėl naujojo tilto per Baltosios Ančios upę.
Konservatoriai susirūpinę, kad tiltas Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje gali kelti pavojų mūsų šalies saugumui, ypač karinių pratybų „Zapad 2017“ kontekste.
Tiltu gali pasinaudoti
Prieš keletą savaičių Druskininkų savivaldybės administracijos užsakymu per Baltosios Ančios upę Druskininkų savivaldybės teritorijoje, Sventijansko kaime, ties siena su Baltarusija, buvo pastatytas naujas tiltas.
Lėšos tilto statybai – maždaug ketvirtis milijono eurų – skirtos iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos biudžeto vietinės reikšmės kelių programos. Tilto ilgis – 78 metrai, plotis – 3,5 metro, keliamoji galia – 40 tonų.
„Reikia viską analizuoti, viską, kas kelia klausimų, kas kelia kokių nors rizikų dėl atsiradimo tikslingumo. Kai tu matai pastatytą tiltą, kuris tinkamas sunkesnėms transporto priemonėms, keli klausimus, kam jis reikalingas ir kaip jis gali būti panaudotas nebūtinai mūsų pusės“, – naujienų portalui lrytas.lt kalbėjo parlamentaras L.Kasčiūnas.
Parlamentarų teigimu, neįmanoma užtikrinti, kad pratybų „Zapad 2017“ metu nebus mėginama įgyvendinti vienokios ar kitokios hibridinės operacijos, siekiant provokuoti NATO pajėgas ar patikrinti budrumą. Ypač jautria vieta išlieka vadinamasis Suvalkų koridorius. Netoli jo ir minėtas naujasis tiltas per Baltosios Ančios upę, kurio parametrai leistų juo lengvai judėti, pavyzdžiui, kariniam šarvuočiui.
„Neabejotina, kad pratybų metu bus imituojamas karinis konfliktas su NATO, netrūks įvairių provokacijų. Be to, tokios pratybos suteikia ne tik priešo neutralizavimo patirties, bet ir žinių, kaip slapta infiltruoti savo karines pajėgas į kitų šalių teritorijas ir su kokiomis problemomis jos gali susidurti“, – pranešime dėstė L.Kasčiūnas.
Jis sakė, kad pagrindinis kreipimosi į premjerą tikslas, kad būtų atsakyta į iškeltus klausimus dėl tilto tikslingumo, jo panaudojimo ir galimo papildomo saugojimo pratybų metu. Jei paaiškėtų, kad tiltas grėsmės nekelia, viskas būtų paliekama, kaip yra, tačiau jei vis dėlto būtų pastebėta, jog juo tikrai gali pasinaudoti „Zapad 2017“ dalyviai, reikėtų, pasak L.Kasčiūno, imtis veiksmų.
Kokie tie veiksmai būtų – tilto griovimas, užtvėrimas ar nuolatinis stebėjimas – Seimo narys kol kas įvardyti nenorėjo, nes pirmiausia reikia įvertinti aplinkybes: „Nenorėčiau sakyti, ko mes konkrečiai norėtume, tai priklausytų nuo Vyriausybės ekspertų išvadų.“
Jis paminėjo, kad tiltas gali tapti ne tik priešiškų karinių jėgų, bet ir kontrabandininkų įrankiu.
Seimo nariams klausimų kyla ir dėl Lietuvos automobilių kelių direkcijos lėšų panaudojimo tikslingumo, todėl prašoma įvertinti, ar šio projekto įgyvendinimas atitinka viešąjį interesą.
Tiltas reikalingas pasieniečiams
Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado pavaduotojas štabo viršininkas Vidas Mačaitis naujienų portalą lrytas.lt informavo, kad Baltosios Ančios tiltas buvo pastatytas, nes anksčiau buvęs medinis tiltas supuvo, o jis svarbus pasieniečių darbui.
„Tas tiltas anksčiau, kol nebuvo rekonstruotas, buvo pavojingas mūsų pasieniečiams ir vietos gyventojams. Tas tiltas dar nuo tarybinių laikų buvo pastatytas medinis ir mes, pradėję saugoti sieną, juo visą laiką naudojomės. Kadangi sienos pažeidimų su Baltarusija išlieka, pasitaiko kontrabandos atvejų, tai mes visą laiką tuo tiltu naudojomės reaguodami į visus įvykius“, – kalbėjo V.Mačaitis.
Būtent dėl to tiltui supuvus kilo poreikis jį rekonstruoti. Tiltas šiuo metu pasieniečiams ypač pasitarnauja greitai reaguojant į įvykius prie valstybės sienos. V.Mačaitis pabrėžė, kad tiltas yra pastatytas Lietuvos teritorijoje ir tik Lietuvos reikmėms, papildomai saugomas nėra.
Paklaustas, ar realu, kad priešiškos jėgos tiltą panaudotų Lietuvai pulti, V.Mačaitis atsakė trumpai: „Mes su Baltarusija turime apie 600 km sieną. Dauguma jos eina sausuma. Tai gal jau atsakymą nuspręsite patys.“
Gąsdinimo kiek per daug
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas tikino, kad Lietuva yra paruošusi visus namų darbus ir pajėgi apsisaugoti nuo kylančių grėsmių.
„Pratyboms „Zapad 2017“ Lietuva yra pasiruošusi, yra įvertinti visi tiltai, visi scenarijai, pajėgumai ir aš manyčiau, kad mes apskritai kaip niekada šalies istorijoje esame pasirengę bet kokiai agresijos eskalacijai.
Priešingai, aš manau, tie požymiai, kad Rusija ir Baltarusija pakvietė stebėti pratybų, kad ir ne visų, rodo, jog mūsų pasirengimas įtikina mūsų kaimynus“, – kalbėjo V.Bakas.
Jis pripažino, kad keliant nerimą ir gąsdinant žmones kiek perlenkiama lazda, nes visuomenė kaip niekada saugi. Tiesa, V.Bakas tikino suprantantis M.Adomėno bei L.Kasčiūnio susirūpinimą ir kad daliai visuomenės kyla klausimų dėl šalies saugumo.
„Bet, patikėkite manimi, tai patiems konservatoriams, Laurynui Kasčiūnui yra prieinami dokumentai, įskaitant ir tie, dėl kurių statomi vieni ar kiti tiltai, visa informacija. Šiandienė situacija yra tokia, kad dėl agresijos eskalacijos, kurią mūsų rytų kaimynas vykdo, mūsų valstybė ir visuomenė sustiprėjo“, – komentavo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas.
Nežino apie ką kalba?
Druskininkų rajono meras Ričardas Malinauskas, paklaustas, kaip vertina tokį konservatorių nerimą, visų pirma, paklausė, kokia dabar yra mėnulio fazė. Sužinojęs, kad šiuo metu nėra pilnatis, jis teigė, kad šie politikai tėra intrigų kūrėjai.
„Arba jie neturi supratimo, apie ką kalba. Arba jie nežino, kur yra Baltosios Ančios upė, arba tiltas. Šis tiltas buvo pastatytas pasieniečių prašymu ir jų pinigais. Vienoje tilto pusėje yra Druskininkų savivaldybė, kitoje – Lazdijų. Ančios upė niekaip nėra susieta su kitos šalies siena, nei Rusija, nei Baltarusija. Čia yra arba nesusipratimas, arba neturėjimas, ką veikti“, – pasakojo Druskininkų rajono meras R.Malinauskas.
Jis pat pasakojo, kad pats upelis yra kelių metrų pločio, o tiltas tikrai nėra tinkamas važiuoti tankams. „Tas tiltas yra skirtas pravažiuoti vienam automobiliui“, – situaciją komentavo Druskininkų rajono meras.
Reaguoti reikia adekvačiai
Nors politikai ir perspėja, kad Lietuvai pratybų metu kyla didelė grėsmė, saugumo politikos ekspertas Ignas Stankovičius sakė, jog situacija nėra tokia pavojinga, kaip viešai skelbiama.
„Teoriškai tų grėsmių mes galime prigalvoti visokių, bet kokia tikimybė?“ – kalbėjo I.Stankovičius.
Jo nuomone, šiuo metu vyraujantis požiūris į karinius mokymus „Zapad 2017“ nėra visiškai racionalus ir atrodo, kad kai kurie asmenys, kalbėdami apie grėsmę, siekia pasikelti reitingus. Ekspertas teigė, kad pratybų, kaip ir, pavyzdžiui, Astravo atominės elektrinės statybų, sustabdyti negalima, tad ieškoma būtų, kaip jomis pasinaudoti.
Pašnekovas neneigė, kad tam tikras pavojus, kai prie valstybės sienos sukaupiama karinė jėga, išlieka. Vis dėlto požymių, kad ta karinė jėga gali būti panaudota, kol kas nėra, o jei jų ir būtų, reaguoti reikėtų atitinkamai.
„Gal atitinkamos tarnybos ir turi indikacijų, kad yra pavojus. Tada turėtų būti įvardijama, kad tikrai kažkas gali būti. Tada suprasčiau adekvatų reagavimą į pavojų. O jeigu tokių indikacijų nėra, tik vyks pratybos, jose bus silpnos pusės, stiprios pusės, mes turime adekvačias galimybes tai sekti ir matyti.
Jeigu neturime ir sakome, kad mums negalima nieko: nei ryšio sekti, nei girdėti, nei matyti, tai yra pirmas raudonas šauktukas. Vadinasi, mums reikia pasirūpinti priemonėmis, kad galėtume matyti potencialų oponentą.
Šaukimas, kad baisu, baisu, baisu, yra neadekvati reakcija. Adekvati reakcija yra rodanti veiksmą“, – kalbėjo I.Stankovičius.
Specialisto manymu, net jei ir kiltų pavojus, kad per tiltą gali persikelti rytų kaimyno kariuomenė, jiems sukliudyti sugriaunant tiltą nebūtų sunku.
