Kaip Lietuvą vėl paversti regiono lydere, suvienyti Vidurio ir Rytų Europą, taip pat Vakarus? Atsakymo į šį klausimą buvo ieškoma Vilniaus universitete vykusioje konferencijoje „Regioninės lyderystės atkūrimas“.
Tiesa, aiškių receptų konferencijos dalyviai nepateikė.
Tačiau renginyje, kuris vyko su kadenciją baigusio prezidento Valdo Adamkaus ir konservatorių vėliava, buvo pažerta karčios kritikos dabartinės valdžios ir prezidentės Dalios Grybauskaitės diriguojamai užsienio politikai.
Susirinko solidi kompanija
Konferenciją, kuri dar buvo skirta ir šiandien minimoms Molotovo-Ribbentropo pakto metinėms, rengė V.Adamkaus komanda ir Seimo narys konservatorius Žygimantas Pavilionis.
Į renginį buvo pakviesti JAV kongresmenai, Švedijos, Norvegijos politikai, Lenkijos Senato vicepirmininkas Bogdanas Borusewiczius, atstovaujantis dabartinei opozicijai, buvęs Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka, Vokietijos europarlamentaras, kanclerės Angelos Merkel bendražygis Elmaras Brokas.
Bene reikšmingiausia dabartinės politikos figūra – dabartinės JAV administracijos pagrindiniu Amerikos derybininku dėl Ukrainos paskirtas žinomas diplomatas Kurtas Volkeris.
Sveikinimo žodį tarė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Konferencijos organizatoriai užkulisiuose sakė kvietę ir prezidentės D.Grybauskaitės patarėją užsienio politikos klausimais Nerijų Aleksiejūną.
Tačiau joks šalies vadovės ar jos atstovų žodis konferencijoje nenuskambėjo.
Tiesa, vėliau D.Grybauskaitė susitiko su E.Broku ir K.Volkeriu.
Dominavo dvi spalvos
Konferencija buvo suskaidyta į dvi dalis. Pirmojoje buvo svarstoma, kaip sutelkti į vieną kumštį mūsų Europos regioną, o antrojoje – ką toliau daryti Ukrainos fronte.
Kalbėtojai irgi buvo dvejopi – pagal kalbų nuotaiką ir toną.
Vieni juodomis spalvomis piešė dabartinę geopolitinę padėtį ir Vakarų pozicijas kovoje su Rusija, kaltino Vakarus silpnumu, naivumu ar net dviveidiškumu.
Tiesa, labiausiai buvo kritikuojami ne visi Vakarai apskritai, o Europos Sąjunga, o kone vienintelė išsigelbėjimo viltis buvo matoma anapus Atlanto, Vašingtone.
Kiti konferencijos dalyviai ragino nepulti į paniką, neskleisti pesimizmo, nemaišyti su žemėmis vadinamosios senosios Europos. Jie tvirtino, kad Vakarų frontas prieš Rusiją nėra toks silpnas ar sutrūkinėjęs, kaip piešiama, negana to, jis tvirtėja.
Tačiau renginyje dominavo pirmosios grupės kalbėtojai, tarp kurių bene ryškiausi buvo V.Adamkus ir V.Juščenka.
V.Adamkus apgailestavo
Buvęs Lietuvos vadovas, kuris jau ne kartą kritikavo savo įpėdinę D.Grybauskaitę ir jos vairuojamą šalies užsienio politiką, nešykštėjo karčių žodžių ir vakar.
V.Adamkaus teigimu, Lietuva nebesugeba susitarti dėl bendradarbiavimo svarbiausiais klausimais net su artimiausiais kaimynais, pirmiausia su Lenkija, neatsikrato nevisavertiškumo kompleksų ir diktato baimės, vardan to aukodama savo pačios interesus.
Tai kadenciją baigęs prezidentas akivaizdžiai taikė D.Grybauskaitės pozicijai – mat ji net viešai yra kritikavusi Varšuvą, esą ji mėgina primesti savo valią Lietuvai.
V.Adamkus taip pat ne mažiau apgailestavo dėl to, kad Lietuva nesugebėjo įtikinti ne tik Vakarų Europos sostinių, bet net kaimynų latvių ir estų priešintis atominės elektrinės Baltarusijoje statyboms. Šį objektą šalia Lietuvos sienos politikas tiesiai vadino atomine bomba.
Vakarams – kaltinimų lavina
Buvęs Lietuvos vadovas kritikavo Vakarų Europą, nes ji esą silpsta ir skilinėja, o ekonominiais interesais pagrįstą dvišalių mainų su Maskva politiką iškelia aukščiau bendrų interesų.
V.Adamkus tiesiai pareiškė, kad tokia ES, kokia yra dabar – „technokratijos užgrobta, su demokratijos deficitu“, apskritai yra pasmerkta.
Todėl, anot kadenciją baigusio prezidento, Rusijos režimui sėkmingai pavyko sustabdyti laisvės žygį, kuris prasidėjo Sovietų Sąjungos žlugimu.
Pareiškęs, jog Rusija toliau elgiasi vis įžūliau, jos veiksmai vis sėkmingesni, V.Adamkus su viltimi žvelgė į JAV, kurios esą galėtų sutelkti Vakarus.
Lietuvos valdžią buvęs šalies vadovas ragino telkti energetinį frontą Europoje prieš Rusiją, siekti Gruzijos, Moldovos, Ukrainos narystės NATO.
Panašiai kalbėjo ir V.Juščenka. Buvęs Oranžinės revoliucijos lyderis, sugebėjęs greitai pralaimėti ir prarasti tai, kas buvo iškovota, pliekė Vakarus ir Europą, kad jie neberemia Ukrainos, ją pamiršta ir išduoda kartu su Rusija.
Buvęs Ukrainos prezidentas, jau seniai dingęs iš tenykštės politikos, net paskelbė, kad Europoje formuojasi nauja geležinė uždanga.
Vokietis ragino nepanikuoti
Bet ne visi kalbėtojai buvo nusiteikę taip niūriai. Bene ryškiausia atsvara pesimistams buvo E.Brokas.
Vokietijos politikas ragino pažiūrėti į kitą stiklinės pusę ir priminė, jog Europos Sąjunga vieningai išlaiko sankcijas Rusijai, be to, sugebėjo taip pristabdyti karą Ukrainoje, jog ten kraujas taip nebesilieja, kaip būdavo anksčiau.
Europarlamentaras taip pat ragino Europos šalis ne tik iki 2 proc. BVP padidinti finansavimą gynybai, bet ir labiau vienyti savo karines pajėgas.
Politikas, be kita ko, priminė, kad vien Europa kariniu požiūriu nepalyginti stipresnė už Rusiją, kurią ji savo pajėgumais triuškinamai lenkia ir ekonominėje srityje.
Tiesa, E.Brokas sukritikavo Vokietijos ir kitų Europos šalių dujotiekių verslą su Rusija, kurį kritikavo ir kiti kalbėtojai.
Konferencijoje kalbėjęs K.Volkeris pažėrė aptakių diplomatinių frazių apie tai, kad Vašingtonui kaip visada svarbus ir Baltijos šalių, ir visos Europos saugumas.
Be to, JAV esą žūtbūt sieks baigti karą Ukrainoje.
Šiuo metu vadinamosios Minsko paliaubos yra aklavietėje, o K.Volkeris, neseniai paskirtas specialiuoju Vašingtono atstovu santykiams su Maskva Ukrainos fronte, tik derina ryšių kanalus su Kremliumi.
Kitas konferencijoje dalyvavęs JAV atstovas kongresmenas Lincolnas Diazas-Balartas taip pat skelbė, jog Amerika ištikimai laikosi savo pagrindinių užsienio politikos vertybių.
Vėliau paklaustas apie akivaizdžius Vašingtono ir Berlyno nesutarimus, taip pat paprašytas paaiškinti, ar jie nekelia pavojaus JAV ir Europos santykiams, L.Diazas-Balartas pareiškė, jog visa tai – smulkmenos ir išsigalvojimai, o transatlantiniai santykiai – puikūs.
Tuo metu Ž.Pavilionis, paklaustas apie tai, kaip konkrečiai renginio dalyviai ir organizatoriai stiprins Vakarų solidarumą, sakė, jog bus ugdomi jaunieji lyderiai, be to, po metų vėl bus surengta konferencija.
