Mitingas buvo skirtas Ribentropo-Molotovo paktui pasmerkti.
Jau buvo prasidėjusi SSRS vadovo Michailo Gorbačiovo pertvarka („perestroika“), todėl mitingo sovietų slaptoji tarnyba neišvaikė, bet persekiojo jos dalyvius, tardė.
Į jubiliejinį mitingą susirinko irgi palyginti nedaug žmonių, apie du tris šimtus. Atvyko ir kalbą sakė anuomet persekiotas kunigas Romualdas Grigas, Nijolė Sadūnaitė, bado akcijomis anksčiau garsėjęs Petras Cidzikas ir kiti antisovietinio judėjimo veteranai.
Į jubiliejinį mitingą susirinko irgi palyginti nedaug žmonių, apie du tris šimtus. Atvyko ir kalbą sakė anuomet persekiotas kunigas Romualdas Grigas, Nijolė Sadūnaitė, bado akcijomis anksčiau garsėjęs Petras Cidzikas ir kiti antisovietinio judėjimo veteranai.
Tuometis LLL lyderis Antanas Terleckas neatvyko dėl sveikatos bėdų.
Portalo lrytas.lt kalbintas P.Cidzikas paaiškino, kodėl, jo nuomone, Lietuva vėl gali netekti laisvės.
„Ne Vladimiras Putinas mums pavojingiausias. Mūsų valdžioje – pilna išdavikų. Tai išdavikų valdžia“, – piktai rėžė buvęs disidentas.
Iš jo žodžių galima suprasti, kad išdavikais jis laiko ne konkrečiai šią valdančiąją koaliciją, o visas valdžias po nepriklausomybės atkūrimo.
„Genocido tyrimų centras buvo paskelbęs, kad liustraciją dėl bendradarbiavimo su KGB turi pereiti apie 120 tūkstančių Lietuvos gyventojų. Paskaičiuokime, kiek daug tikimybių, kad jie užima svarbius postus, o ką valdžios padarė su Lietuva – baisu, emigravo dešimtys tūkstančių“, – jausmingai aiškino P.Cidzikas.
Mitinge dalyvavo ir vėliau atskirą akciją prie Vyriausybės rūmų surengę „Vyčio“ fondo vadovai. Jie piktinosi Kultūros ministerija ir Vilniaus meru Remigijumi Šimašiumi, kurie esą nenori, kad Lukiškių aikštėje visuomenininkai pastatytų nacionalinės premijos laureato Arūno Sakalausko sukurtą Vyčio skulptūrą.
„Žmonės Vyčio skulptūrai aukoja savo pinigus, ir man bus labai sunku jiems paaiškinti, kad Vilniuje nėra vietos mūsų valstybės simboliui“, – pripažino visuomeninio „Vyčio“ paramos fondo pirmininko pavaduotojas žurnalistas Vilius Kavaliauskas.
Skulptūrą priimti ir pastatyti Kaune, prie Kauno pilies, sutiko šio miesto meras Visvaldas Matijošaitis.
„Vyčio“ paramos fondo sumanymas pastatyti Lukiškių aikštėje raitelio skulptūrą, įamžinančią Lietuvos simbolį Vytį, tebekelia ginčų. Bet Kultūros ministerijos, Vilniaus savivaldybės ir Vyriausybės atstovai jau pritarė daliai menotyrininkų, kurie pasiūlė neskubėti valstybės atkūrimo 100-mečio proga aikštėje statyti paminklo.
Anot V.Kavaliausko ir kitų „Vyčio“ fondo aktyvistų, jei Vytis nebus pastatytas Lukiškių aikštėje po jos rekonstrukcijos valstybės 100-mečio proga, atsidurs kitame mieste, gali būti įžeistas vilniečių orumas.
