Manytina, kad po skandalo iš NŽT vadovo pareigų atleistos D.Gineikaitės įdarbinimui „Tonedoje" įtakos galėjo turėti senos jos pažintys su EBSW laikų veikėjais. Pavyzdžiui, „Šviesaus rytojaus“, „Silbito“ ir kitų EBSW priklausiusių įmonių akcijų turėjo Gintaras Furmanavičius, vėliau tapęs vidaus reikalų ministru, o 2015 metais pradėjęs eiti tuometės NŽT vadovės D.Gineikaitės patarėjo pareigas.
Jie abu priklausė Darbo partijai. Šiuo metu G.Furmanavičius yra kaltinamas kitoje korupcinėje byloje dėl prekybos poveikiu.
Išaiškėjo dar viena įdomi detalė – vienas iš D.Gineikaitės pažįstamų, kuriems po avarijos karštligiškai skambino D.Gineikaitė, yra tas pats G.Furmanavičius, jos byloje davęs parodymus. Jųdviejų pokalbis buvo įrašytas.
Tarp akcininkų – ir buvęs viceministras
Internete skelbiama, jog 2015 metų lapkritį įregistruota „Toneda“ užsiima nekilnojamojo turto objektų nuoma, o joje šiuo metu dirba vos trys žmonės.
Ši nedidelė įmonė sugebėjo įsigyti bankrutavusio „Kauno tiekimo“ pastatų kompleksą už 2,3 mln. eurų.
„Kauno tiekimas“ priklausė Ūkio banko investicinei grupei (ŪBIG). Buvęs ūkio banko savininkas Vladimiras Romanovas šiuo metu įtariamas byloje dėl maždaug 370 mln. eurų iššvaistymo ir slapstosi nuo teisėsaugos.
„Tonedos“ akcininkas A.Pašukevičius anksčiau buvo teisiamas dėl didelio masto machinacijų drauge su kitais su EBSW sietais veikėjais, iš balos jam pavyko išlipti sausam.
A.Pašukevičius buvo vadinamas EBSW strategu, koncerno prezidento Gintaro Petriko dešiniąja ranka.
Buvęs EBSW viceprezidentas ir Kauno holdingo kompanijos stebėtojų tarybos pirmininkas A.Pašukevičius kaltintas byloje dėl svetimo turto iššvaistymo ir neteisėtos įmonės veiklos vykdymo.
Teismas vyko dėl daugiau nei 80 mln. litų, pasiskolintų iš gyventojų, iššvaistymo.
A.Pašukevičiaus atžvilgiu byla buvo nutraukta. Kitiems teisiamiesiems atsakomybės išvengti padėjo senatis, amnestija.
Kitas dabartinis „Tonedos“ savininkas, praėjusių metų neeilinio akcininkų susirinkimo duomenimis – buvęs vidaus reikalų viceministras Stanislovas Liutkevičius.
Aukštas pareigas policijoje ėjęs S.Liutkevičius buvo vienas iš tų, kuriam prieš tampant viceministru buvo pavesta tirti su EBSW koncernu susijusias aferas.
Akcininkų, minėto susirinkimo duomenimis, iš viso yra keturi – A.Pašukevičius, S.Liutkevičius, I.Sliteris ir Irma Pašukevičiūtė.
„Tonedos“ direktorė – nekalbi
„Su D.Gineikaite man yra uždrausta bendrauti. Nepalaikau su ja jokių ryšių.
Su A.Pašukevičiumi nebendrauju jau du dešimtmečius“, – G.Furmanavičius naujienų portalui lrytas.lt neigė prisidėjęs prie D.Gineikaitės įdarbinimo „Tonedoje“.
„Tonedos“ direktorė I.Sliteris bendraudama su portalu apie D.Gineikaitės įdarbinimo peripetijas nenorėjo pasakoti.
A.Pašukevičiaus dukra neatsakė į klausimą, ar D.Gineikaitės įdarbinimui turėjo įtakos praeityje su EBSW susiję žmonės: „Nieko nekomentuosiu.“
G.Furmanavičius anksčiau ėjo „Žemprojekto“ direktoriaus pareigas – dalis šios įmonės akcijų priklausė koncernui EBSW.
Ką patarė – paslaptis
2015 metų gruodžio 19 dieną avariją sukėlusi NŽT direktorė D.Gineikaitė karštligiškai skambino savo pažįstamiems – Kauno klinikinės ligoninės direktoriui Gediminui Abeciūnui, savo patarėjui, buvusiam vidaus reikalų ministui G.Furmanavičiui.
Pastarasis portalui lrytas.lt nepanoro plačiau atskleisti pokalbio detalių: „D.Gineikaitė man sakė, kad vairuotojas, į kurio automobilį ji trenkėsi, elgiasi keistai – filmuoja, fotografuoja, vadina ją vardu. Ji klausė, kaip elgtis, aš daviau patarimų.“
G.Furmanavičius nepasakojo, ką konkrečiai patarė savo viršininkei.
Tyrėjai neturi duomenų, kad jis būtų prisidėjęs prie D.Gineikaitės girtumo slėpimo – G.Furmanavičiui įtarimai pareikšti nebuvo, jis apklaustas kaip liudytojas.
Tačiau kitoje istorijoje G.Furmanavičius smarkiai įklimpo. Teisėsaugos pareigūnai tvirtina surinkę įrodymų, jog jis, pasinaudodamas pažintimis ir įtaka Nacionalinėje žemės tarnyboje, susitarė priimti 20 tūkst. eurų iš savo bendrininko S.Ž., siekiant paveikti NŽT darbuotojus, kad Vilniuje būtų leista suformuoti žemės sklypą, prie vienos įmonės valdos prijungiant valstybinę žemę. Byla dėl prekybos poveikiu į teismą buvo perduota šių metų birželį.
Išaiškėjo įžūli klasta
D.Gineikaitės ir keturių Kauno medikų teismas prasidės rugsėjo 22 dieną.
Rezonansinę bylą svarstys Rimanto Sipavičiaus vadovaujama trijų teisėjų kolegija.
Piktnaudžiavimo byloje kaltinimai yra pareikšti girtai avariją sukėlusiai 35 metų D.Gineikaitei ir keturiems Kauno klinikinės ligoninės medikams – direktoriui Gediminui Abeciūnui, jo pavaduotojui Kastyčiui Grigoniui, gydytojui Artūrui Šulniui ir slaugytojai Salomėjai Skersienei.
Medikai kaltinami piktnaudžiavimu, o D.Gineikaitė – kurstymu piktnaudžiauti.
D.Gineikaitės kraujo mėginių sukeitimo detektyvas narpliotas beveik pusantrų metų – avariją NŽT vadovė sukėlė dar 2015 metų gruodžio 19 dieną.
Po eismo įvykio įpūtusi 1,66 promilės (vidutinis girtumo laipsnis), Nacionalinės žemės tarnybos direktorė puolė karštligiškai ieškoti pagalbos, skambino savo pažįstamiems, tarp jų – KKL direktoriui G.Abeciūnui. G.Abeciūnas ne darbo dieną, šeštadienį, nedelsdamas susisiekė su savo pavaduotoju K.Grigoniu, o pastarasis paskambino ligoninės Priėmimo skyriuje budėjusiam savo tiesioginiam pavaldiniui gydytojui A.Šulniui. Nesutikdama su policijos alkoholio matuoklio parodymais D.Gineikaitė nuvyko į Kauno klinikinę ligoninę, ten davė kraujo du kartus – tą pačią dieną ir kitą rytą, jau išsiblaiviusi.
Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai aptiko du D.Gineikaitės kraujo mėginius: viename buvo alkoholio, o kitame – ne.
Po to mėginiai greičiausiai būtų buvę sukeisti: paliktas „nulinis“ mėginys, o tas, kuriame yra promilių, – sunaikintas. Mėginys su promilėmis aptiktas prie slaugytojos S.Skersienės namų Kauno rajone esančioje šiukšliadėžėje.
Praėjus dviem dienoms nuo avarijos A.Šulnius pareigūnams teigė, jog jam paskambinęs K.Grigonis leido suprasti patiriantis ligoninės direktoriaus G.Abeciūno spaudimą, nes reikia padaryti taip, kad D.Gineikaitės kraujyje nebūtų rasta alkoholio.
A.Šulnius iš pokalbio su K.Grigoniu suprato, jog jis D.Gineikaitei turės padėti. Atvykusi D.Gineikaitė pabrėžė A.Šulniui, jog viskas yra suderinta su Kauno klinikinės ligoninės vadovybe – direktoriumi G.Abeciūnu ir K.Grigoniu.
Tačiau po penkių mėnesių A.Šulnius prabilo jau kitaip – K.Grigonis jam esą nedavė neteisėtų nurodymų. Tačiau pirminius A.Šulniaus parodymus patvirtino slaugytoja S.Skersienė.
Pasak slaugytojos, A.Šulnius jai papasakojo apie K.Grigonio skambutį – atvyks D.Gineikaitė, apie kurios vizitą jau žino „visa valdžia“.
D.Gineikaitei davus kraujo pirmą kartą, A.Šulnius pareiškė, jog ji atvažiuos kitą rytą ir duos kraujo antrą kartą. S.Skersienė turėsianti sukeisti kraujo mėginius ir atsikratyti pirmojo mėginio, kad nebūtų nustatytas D.Gineikaitės girtumas.
Slaugytojai pasakius, jog taip elgtis negalima, A.Šulnius atkirto – viskas yra suderinta su G.Abeciūnu ir A.Šulniumi.
D.Gineikaitės ir G.Abeciūno pokalbiai telefonu buvo įrašyti – įtardami aferas Nacionalinėje žemės tarnyboje, pareigūnai prieš avariją slapta legaliai klausėsi jos vadovės pašnekesių.
Ligoninės vadovai kaltinimus piktnaudžiavimu neigia. Tačiau teisėsaugos dokumentuose parašyta, jog G.Abeciūnas su K.Grigoniu susitarė nurodyti A.Šulniui nuslėpti D.Gineikaitės girtumą.
G.Abeciūnas pažinojo D.Gineikaitę dar nuo tų laikų, kai ji dirbo Kauno savivaldybėje juriste ir kuravo medicinos sritį.
