Ne tik jūrininkai, bet ir diplomatai dabar suka galvą, kaip jų atsikratyti. Gal šie bėgliai bus pergabenti į Lietuvą?
Išlindo keleiviai be bilietų
Anksčiau Baltiją raižęs prieš 26 metus statytas 190 metrų ilgio keltas „Kaunas Seaways” išnuomotas Ukrainos bendrovei „Ukrferry“. Kai liepos pabaigoje ten aptikta 12 pabėgėlių, šis DFDS keltas su Lietuvos vėliava skrodė Juodąją jūrą - iš Turkijos uosto Haidarpašos plaukė į Černomorską Ukrainoje.
Nelegalūs tamsaus gymio migrantai pastebėti apatiniame denyje po keturių valandų, kai iš Haidarpašos su kroviniais ir keleiviais pajudėjęs keltas „Kaunas Seaways“ jau buvo išplaukęs iš Turkijos teritorinių vandenų.
Bėgliai neturėjo jokių asmens tapatybės ir kelionės dokumentų. Kelte jie net ir nesislapstė – kai kurie įsibrovėliai patys ropštėsi iš krovinių denio užkaborių ir šypsodamiesi pasidavė jūrininkams.
Apsimetinėjo palestiniečiais
„Iš pradžių jie melavo, kad yra iš Palestinos, bet ėmė aiškėti, kad keturi bėgliai į Turkiją atsibeldė iš Alžyro, o aštuoni - iš Maroko“, - pasakojo „DFDS Seaways“ rinkodaros direktorius klaipėdietis Vaidas Klumbys.
Ar visų migrantų tapatybės iš tikrųjų yra tokios, kokias jie nurodė, kelto „Kaunas Seaways“ savininkai ir jų verslo partneriai toliau aiškinasi diplomatiniais kanalais.
Bėgliai nepastebėti įsirangė į puspriekabes su kroviniais greičiausiai Turkijos uoste. Įriedėję į keltą kurį laiką tūnojo po vilkikų ratais, slapstėsi tarp krovinių, kol įgula „zuikius“ pastebėjo ir išprašė iš slėptuvių.
Jūrininkai neabejoja, kad arabai į keltą įsibrovė, kai jis dar stovėjo Haidarpašos uoste. Migrantus galėjo pasiekti žinios apie Vokietijos ir Ukrainos susitarimus dėl pabėgėlių, kurie dabar per Turkiją plūsta į Vakarų Europą.
Keltą „Kaunas Seaways“ nuomojančios bendrovės „Ukrferry“ atstovų žiniomis, pabėgėliai iš Sirijos, Maroko, Alžyro, Tuniso, Palestinos, skurdžiai gyvenančių Šiaurės ir Vidurio Afrikos valstybių bent jau anksčiau į Ukrainą nesiveržė.
Nelegalūs migrantai – našta visiems
„DFDS Seaways“ kelto reisas per Juodąją jūrą nuo Haidarpašos uosto netoli Stambulo iki Černomorsko priklausomai nuo oro sąlygų trunka 21-24 valandas.
„Galbūt bėgliai tikėjosi, kad iš Černomorsko lengviau nusigaus į Vokietiją, o gal tikrino pasienio tarnybų budrumą, ieškojo naujų landų ir migravimo į Europos šalis koridorių. Nemanau, kad Ukraina – jų svajonių šalis“, - pasakojo V.Klumbys.
Kelte „Kaunas Seaways“, kuriuo gali plaukti apie 250 keleivių, nutverti arabai apgyvendinti kajutėse. Iš pradžių juos akylai stebėjo jūrininkai, o dabar akių nenuleidžia laivo savininkų pasamdyti profesionalūs apsaugininkai.
Pabėgėliais save vadinantys migrantai jau kone mėnesį raižo Juodąją jūrą keltu „Kaunas Seaways“. Jų kratosi ir Turkija, ir Ukraina – „jūros zuikių“ be asmens tapatybės ir kelionės dokumentų neišlaipinsi jokioje užsienio šalyje.
Apie kelionę namo nekalba
Nelegalūs keleiviai prekybos laivuose pagal reitingus yra trečioji jūrininkų bėda po vandens stichijos sukeltų avarijų, katastrofų, gaisrų krovinių deniuose.
Kai kurie įžūliai įsibrovę į uostų teritorijas, o paskui ir į keltus bėgliai pasiryžę viskam - niekas nežino, kokios mintys ir kada jiems gali šauti į galvą.
Nenuspėjamas nelegalių migrantų elgesys kelią grėsmę įguloms, keleiviams, kroviniams. Agresyvesni, isterijos priepuolių ir visokiausių psichozių ištikti migrantai kartais būna pavojingi ir patys sau.
Neabejojama, kad arabai į keltą "Kaunas Seaways" įsirangė ne Ukrainoje, o Turkijoje, bet kaip tai įrodyti ? Pirmiausia reikia tiksliai nustatyti jų tapatybes.
Tačiau nelegalai neatskleidžia tikrųjų savo vardų ir kilmės – dažniausiai visiems pučia miglą į akis, meluoja susiriesdami.
"Mums reikia rasti kažkokią išeitį ir šalį, į kurią jie sutiktų išvažiuoti, ir toji šalis sutiktų juos priimti. Kol kas jie šneka ne apie sugrįžtuves namo, o apie išsvajotąją Europą“, - sakė „DFDS Seaways“ vykdantysis direktorius Jonas Nazarovas.
Danijos kelte su Lietuvos vėliava nutverti nelegalūs migrantai varo į neviltį jūrininkus. Visi jie - jauni, sveiki ir darbingi vyrai.
Jau kurį laiką pabėgėliai gyvena kaip tranai bičių avilyje: vartosi kajutės nieko neveikdami, nemokamai maitinami, aprūpinami švaria patalyne, asmeninės higienos ir skalbimo priemonėmis, įgula juos sušelpė rūbais.
Pabėgėliai dairosi į krantą
J.Nazarovas mano, kad arabai sąmoningai paslėpė arba išmetę savo tapatybės dokumentus, kad jūrininkai negalėtų jų išlaipinti nei Turkijoje, nei Ukrainoje: „Kelių vyrų tapatybes lyg ir nustatėme, o dėl kitų dar dirbame“.
Įsibrovėliai, regis, nesitikėjo tokio ilgo kruizo po Juodąją jūrą - įvairiais būdais prasmukę į Didžiąją Britaniją, Vokietiją, Skandinavijos šalis migrantai paprastai perkeliami į pabėgėlių stovyklas, iš kurių stengiasi pabėgti.
„Bėgliai norėtų išlipti į krantą, bet negalime jų išleisti. Keltas ir įgula tapo absurdiškos situacijos įkaitais – saugodami bėglius, kad jie niekur nepaspruktų, juos vežiojame tais maršrutais pirmyn ir atgal“, - sakė V.Klumbys.
Ukrainiečiams nuomojamas keltas „Kaunas Seaways“ plukdo krovinius keturiomis laivybos linijomis tarp Iljičovsko (Ukraina) ir Počio-Batumio (Gruzija), Iljičovsko ir Varnos (Bulgarija), Varnos ir Batumio, Iljičovsko ir Haidarpašos.
Tenka aptarnauti įsibrovėlius
Silpnesnių nervų arabams užsitęsusi kelionė jau stringa kaip kaulas gerklėje. Įžūlesni vyrai pradėjo karščiuotis - „DFDS Seaways“ vadybininkai pasamdė saugos tarnybą, kuri reisuose prižiūri kajutes, kuriose apgyvendinti migrantai.
V.Klumbys patikino, jog įgula nepraranda savitvardos - kai vienam nelegaliam migrantui prireikė medicininės pagalbos, jūrininkai padėjo susisiekti su gydytoju krante.
Tarptautinės jūrų teisės įstatymai gana miglotai apibrėžia šalių atsakomybę už prekybos laivuose aptiktus bėglius, atsibasčiusius arba nelegaliai atgabentus iš kitų šalių.
„Paradoksas, kad pirmiausia „DFDS Seaways“ yra atsakinga už pabėgėlių sveikatą ir gyvybę, kol jie yra mūsų kelte“, - stebėjosi J.Nazarovas.
„DFDS Seaways“ apie susiklosčiusią informavo Ukrainos ir Turkijos migracijos tarnybas, Jungtinių Tautų atstovus šiose šalyse, Lietuvos užsienio reikalų ministeriją, mūsų šalies ambasadą Kijeve, paprašė „Ukrferry“, draudikų pagalbos.
Gyvenimas kajutėje - ne pyragai
Institucijoms radus bendrą kalbą, nelegalius migrantus bent jau laikinai būtų galima apgyvendinti krante, kol bus sprendžiami jų tapatybės, kilmės nustatymo, galimo politinio prieglobsčio ir repatriavimo klausimai.
Kol kas dar niekas nesvarsto galimybės „DFDS Seaways“ kelte aptiktus arabus iš Juodosios jūros regiono perkelti į Lietuvą, kuri, kaip ir kitos Europos Sąjungos valstybės, įsipareigojusi teikti prieglobstį pabėgėliams.
Nelegalūs migrantai yra bendra europiečių problema, gal atsiras daugiau juos sutinkančių priimti valstybių – tokiais atvejais įmanomi įvairūs variantai.
„Mums tai – papildomi kaštai, tačiau rizikos būtų mažiau, jei šių nelaimingų žmonių nelaikytume užrakintų kajutėse kaip kalinių“, - tam tikro supratingumo iš valstybių, kurios dalyvauja procese, tikisi J.Nazarovas.
Gal patys norės išnešti kudašių?
Lietuvos ambasadorius Stambule Audrius Brūzga susiklosčiusią situaciją komentavo lakoniškai: „Viską mes stebime, bendraujame su „DFDS Seaways“ ir Turkijos tarnybomis“.
Diplomatai apie pabėgėlius ir problemas su Lietuvos vėliava plaukiojančiame kelte „Kaunas Seaways“ iškart pranešė Vidaus reikalų ir Susisiekimo ministerijoms, bet ten niekas nė piršto nepajudino.
Greičiausiai valdininkai mano, kad kelte įstrigę neaiškios kilmės pabėgėliai - ne jų, o tarptautinių institucijų kompetencijos ir atsakomybės reikalas.
Galimas ir toks variantas, kad arabai, kai jiems nusibos ištisas dienas kiurksoti kajutėse, sumanys atskleisti savo tikrają tapatybę, gal net patys pasiprašys grąžinami į gimtąsias vietas.
Tuomet „DFDS Seaways“ ir jų verslo partneriai migrantus aprūpintų bilietais į lėktuvą, nuvežtų į oro uostą ir palinkėtų sėkmingo skrydžio į namus.
Slepiasi vilkikų priekabose
Lietuvos vėliava plaikstosi ir kituose „DFDS Seaways“ keltuose, kurie Baltijos jūroje reguliariais maršrutais plaukioja iš Klaipėdos į Kylį (Vokietija) ir Karlshamną (Švedija). Pabėgėliai į šiuos keltus kol kas nesiveržia.
„Klaipėdoje problemų dėl nelegalios migracijos, dabar vis labiau jaudinančių DFDS terminalus Danijoje, Prancūzijoje ir Didžiojoje Britanijoje, nėra. Pabėgėlius iš islamo valstybių Lietuva gali dominti tik kaip tarpinė stotelė skrydžiui į Vakarų Europą“, - pažymėjo V.Klumbys.
Danijos Esbjergo uoste iš ten veikiančio DFDS terminalo keltai reguliariai plaukia į Imingemo uostą Didžiojoje Britanijoje. Ten jau pasirengta stabdyti stabdyti migrantų srautą - terminalas apjuostas spygliuota tvora, kuria teka 10 kilovoltų elektros srovė, sumontuotos filmavimo kameros.
Nepaisant to, net ir į šį patikimai saugomą terminalą pabėgėliai kaip tarakonai kartais prasibrauna – pernai užfiksuoti 75 atvejai, kai nelegalūs migrantai bandė patekti į keltus slapstydamiesi vilkikų priekabose.
DFDS terminalas patiria nuostolių, kai įsibrovę į sunkvežimius migrantai sugadina siuntėjų prekes.
Danai stiprina terminalų apsaugą
„Tenka dieną ir naktį akylai stebėti, kas vyksta 100 tūkst. kvadratinių metrų ploto aikštelėse, kruopščiai tikrinti visus vilkikus su kroviniais“, - sukaupta patirtimi dalijosi DFDS terminalo vadovas Hansas Henrikas Norageras.
Patyrę uostininkas prisipažino, jog Ejsbergo terminale dirbantys krovos ir kitų tarnybų specialistai, o taip pat ir keltų įgulos šiek tiek baiminasi akistatų su pabėgėliais, nes jie gali turėti šaunamųjų ir kitokių ginklų.
Prieš kelerius metus Ejsberge du bėgliai įsibrovę į didžiulį konteinerį apgadino sausainių krovinį. Kai Imingeme tai pastebėję britai atsisakė prekių, DFDS terminalui teko sumokėti kompensaciją - apie 30 tūkst. svarų.
Nustatę, kad pabėgėliai į Imingemą nelegaliai atplukdyti keltais, britai tokius „aukso vilnos ieškotojus“ mikliai grąžina ten, iš kur jie atvyko - atgal į Daniją.
Todėl visi su Didžiąja Britanija susiję DFDS terminalai dabar yra finansiškai suinteresuoti stiprinti apsaugos režimą.
„Kiekvieno bėglio pergabenimas iš Imingemo į Daniją kainuoja 8 tūkst. Didžiosios Britanijos svarų. Be to, dar tenka sumokėti 2 tūkst. svarų baudą“, - kalbėjo H.H.Norageras.
