Po absurdiškos klaidos vertinant abiturientės rezultatus – netikėtas posūkis

Tai lrytas.lt pranešė LAMA BPO vadovas Pranas Žiliukas, kuris paaiškino, kodėl pirmūnės abiturientės Simonos Prokopovič stojimo balas buvo perskaičiuotas. Simonos stojimo į japonologiją istorija sujaudino lrytas.lt skaitytojus.

Pasirodo, stojimo į aukštąsias mokyklas organizatoriai buvo pasirengę skaičiuoti abiturientų vertinimus pagal Švietimo ir mokslo ministerijos parengtą teisės akto projektą. Niekas neabejojo, kad šis projektas virs teisės aktu.  Tačiau netikėtai birželio 2-ąją, jau prasidėjus priėmimui į Lietuvos aukštąsias mokyklas buvo patvirtintas kitoks teisės aktas.

Jis įsigaliojo tik birželio 8-ąją ir LAMA BPO puolė keisti savo kompiuterinių vertinimo programų.  Tačiau vienas programuotojas vertinimo laiku nepakeitė, jo klaida esą buvo pastebėta jau tik tikrinant vertinimus, po liepos 16-osios.

- Tiesiogiai nesutikčiau, nes pirmoji klaida yra ministerijos. Ji tik birželio pradžioje priėmė teisės aktą, o prieš tai mums davė teisės akto projektą, pagal kurį pradėjome pasirengimo darbus.

Jei nepriimtas teisės aktas - kas beliko daryti?  Pradėjome priėmimą pagal projektą.  Ministerijos darbuotojai buvo įsitikinę, kad teisės aktas bus  toks, kaip projekte.  Bet dalį teisės akto projekto pataisė ir balo skaičiavimo sandara pasikeitė.

Konkursinio balo skaičiuoklę teko perprogramuoti jau stojimo į aukštąsias mokyklas eigoje. Ir greitai. Nebent reikėjo atidėti stojimą kokiam mėnesiui.

Pagal projektą S.Prokopovič balas buvo apskaičiuotas 5,48, o pagal vėliau priimtą teisės aktą - 4,22.

- Yra toks paradoksas.  Per šį pusmetį buvo sumanyta pakoreguoti esamas taisykles, parengtas projektas.  O vėliau to sumanymo buvo atsisakyta ir sugrįžta prie pirminio varianto.  Taigi, formaliai jie teisūs.  Bet mes programavome pagal tą projektą, kurio nepatvirtino!

Negaliu paneigti klaidos - vienas mūsų programuotojas mums nepranešė, kad nepakeitė balų skaičiuoklės.  Visiems skaičiuoklės buvo pakeistos greitai, vienai programai buvo likusi dar projektinė skaičiuoklė. Todėl S.Prokopovič ir matė savo neteisingą balą, o liepos 16 rezultatas pasikeitė.

Iš viso rezultatas pasikeitė kokiems dešimčiai asmenų.

Teisyno keitimas ne laiku yra baisus reiškinys.  O po to atsiranda kas nors kaltas - iešmininkas.

- Nes programuotojas mums nepranešė.  Pasakė jau po to, kai sužinojome faktą, kad buvo pakeistas balas.  Tiesiog programuotojas nesuteikė tam reikšmės.

Bet nė vienam asmeniui šis perskaičiavimas nieko nelėmė.

Kolegė S.Prokopovič iš tikrųjų yra puiki mokinė, ji šimtuku išlaikė matematiką, 93 balus gavo iš fizikos, 88 iš užsienio kalbos, 78 - iš lietuvių kalbos egzamino.  Bet stojant į japonologiją skaičiuojami istorijos ir geografijos pažymiai.  Istorijos ji iš viso nesimokė, o iš geografijos ji turėjo tik mokyklinį pažymį.  Noriu pabrėžti, kad S.Prokopovič buvo pakviesta studijuoti fizikos su aukštu 9,3 balu.

Fizikos ji atsisakė ir nepasirašė sutarties.

Jei rengėsi studijuoti japonologiją, tai reikėjo lankyti istorijos pamokas ir laikyti egzaminą.  Dar prieš pusmetį ji galėjo užsirašyti, kad laikys geografijos egzaminą.

- Aš ir nemaža dalis mano žmonių nežinojo to fakto, kad buvo dar vienas perskaičiavimas vienoje programoje.  Viską pakeitėme, o viena programa - japonologija, liko nepakeista.

- Kreipkitės į Vilniaus universitetą ir bendraukite su jų teisininkais. Mes asmens duomenų niekam nedaliname.

- Be abejo, nenormalu teisės aktus keisti priėmimo metu.  Kas gali ginčytis.  Kalbėjome apie tai ir su ministerijos atstovais.  Bet nieko nepaveiksi.

Aš nesirengiu neigti fakto, kad mes turėjome pranešti abiturientei, bet viduje neužteko komunikacijų.

Bet mergina negalėjo įstoti į japonologiją.  Ji pasirinko studijų programą, kurioje beveik neturėjo šansų.

Gal reikėtų suprasti ir ministeriją.  Politinė valdžia keičiasi kas ketveri metai.  Pirmaisiais metais būna sumaištis.

Japonų kultūros namai socialiniame tinkle paskelbė pranešimą,kad Simona lankė japonų kultūros namuose japonų kalbos kursus pažengusiems ir buvo viena pažangiausių ir gabiausių mokinių.

" Gaila, kad mūsų švietimo sistema kartais tokia atsilikui ir nevertina tikrai gabių abiturientų. Taip, į japonologijos studijas sunku įstoti, bet kai į jas neįstoja net abiturientai, kurie baigė gimnaziją vienais dešimtukais, situacija tampa tikrai absurdiška",- rašoma pranešime.

 I etape mažiausias pakviestojo į Azijos studijas (japonologiją), valstybės finansuojamą vietą, balas siekė 5,82, į valstybės nefinansuojamas vietas – 5,86. II etape paskutiniojo pakviesto į valstybės finansuojamą vietą balas buvo 6,64.
 
Abiturientės tėvai mini mažiausią balą 5,22 į Azijos studijas (sinologiją), kur stojančioji nepretendavo. Tad jeigu stojančiosios balas ir būtų buvęs 5,48, ji nebūtų įstojusi į Azijos studijas (japonologiją) dėl per mažo konkursinio balo. O šis toks ir todėl, kad abiturientė nelaikė dviejų konkursiniam balui reikalingų egzaminų – istorijos ir geografijos.
 
Vis dėlto abiturientę raginame siekti savo svajonės bei stoti per papildomą priėmimą į mokamas vietas. Taip pat visus stojančiuosius bei jų tėvus skatiname visuomet atidžiai peržiūrėti stojimo kriterijus bei konkursinio balo sandarą siekiant išvengti tokių nutikimų ateityje.