„Malūnų gatvė be malūnų, Totorių gatvė be totorių, Mėnulio gatvė be mėnulio, o Eigulių – be eigulių“, – eilėraštyje „Lietuviškas ruduo“ rašė Jurgis Kunčinas.
Galima pridurti: Kaštonų gatvė – be kaštonų.
Iškirtus dar prieš karą sodintus medžius šioje gatvėje sodinami kitų rūšių želdiniai.
Anot savivaldybės Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus vedėjo Gintauto Runovičiaus, kaštonus prieš keletą metų buvo užpuolę parazitai keršakandės, todėl jų lapus teko sugrėbti ir sunaikinti.
Bet jau užkrėstų kaštonų sodinukų galima atsivežti iš medelyno, todėl šios rūšies medžių stengiamasi mieste nesodinti.
Paprastieji kaštonai skirti didesnėms erdvėms – parkams, erdviems skverams.
Prie gatvių šių aukštų ir plačiai išsišakojusių medžių sodinti netinka.
Be to, jų vaisiai teršia aplinką, todėl Vilniuje paprastųjų kaštonų nėra daug.
Iš viso šiemet savivaldybė gatvėse pasodino 1140 medžių, daugiausia liepų. Jos prisitaiko augti sunkiomis sąlygomis, galima genėti jų viršūnes, kad jos nesiektų laidų, troleibusų kontaktinio tinklo, tačiau tai, jog jos mieste sudaro 70–80 procentų medžių, nėra gerai. Dėl to plinta amarai.
Pasak Lietuvos arboristikos centro nario Algimanto Bacevičiaus, tik dabar pradedama kalbėti, kad mieste vienos rūšies augalai turi sudaryti iki 20 procentų.
Tiesa, šalia esančioje Šermukšnių gatvėje po rekonstrukcijos vėl buvo pasodinta šermukšnių. Tik pirmaisiais metais jie atrodė apgailėtinai.
Mat šermukšniai pasodinti lapkričio mėnesio viduryje, nors G.Runovičius aiškino, kad medžiai buvo tinkamai paruošti.
