„Rusija, nepaisant geopolitinio karo ir Lietuvos pastangų ieškoti naujų rinkų, vis dar lieka svarbi žemės ūkio produktų rinka“, – taip „Lietuvos rytui“ teigė darbą tuoj baigsiantis žemės ūkio atašė Rusijoje Rolandas Petkevičius.
Kita vertus, politikos užkulisiuose kalbama, kad patraukli vieta Japonijoje rengiama kam nors iš Žemės ūkio ministerijos saviškių.
Ieškoti paskatino karas
Lietuvai žūtbūt reikia ieškoti naujų partnerių visose ūkio srityse ne tik Vakaruose, bet ir visame pasaulyje, siekiant tapti mažiau priklausomai nuo Rusijos ir jos ekonominio spaudimo priemonių.
Tokie prioritetai pabrėžiami po Maskvos invazijos į Ukrainą.
Juolab kad Rusija į Vakarų sankcijas atsakė savais ribojimais, įvedė embargą kai kuriai žemės ūkio produkcijai, dėl to ypač nukentėjo Lietuvos eksportas į kaimyninę valstybę.
Vis dėlto kai kurie verslo ir žemdirbių atstovai ragino Lietuvos valdžią nedaryti pernelyg staigių judesių, nes Rusijos rinka tebėra svarbi mūsų žemės ūkiui.
Akys nukrypo į Japoniją
Prieš kelias dienas Žemės ūkio ministerija raportavo apie svarbų simbolinį savo žingsnį šiame fronto ruože: parengtas Vyriausybės nutarimo projektas, pagal kurį turi būti panaikinta žemės ūkio atašė pareigybė Lietuvos atstovybėje Rusijoje ir įkurta Japonijoje.
Savo atstovus žemės ūkio sričiai Lietuva dar turi JAV, Vokietijoje, Italijoje ir Kinijoje.
Pagrindinis žemės ūkio ministro Broniaus Markausko argumentas, kodėl reikia naikinti šią pareigybę Maskvoje, – Lietuvos ir Rusijos žemės ūkio prekybos apimtis sumažėjo tiek, kad atašė laikyti pasidarė netikslinga, be to, reikia ieškoti naujų rinkų.
Teigiama, kad pagrindinė žemės ūkio produkcijos importuotoja visoje Azijoje yra būtent Japonija.
Užkulisiuose – svarstymai
Tačiau kai kurie politikai ir diplomatai, tiesa, nenorėdami viešumo, stebėjosi tokiais užmojais – esą Japonija ne tik dabar, bet ir artimiausioje ateityje tikrai nepralenks Rusijos pagal savo ekonominę svarbą Lietuvai.
Pašnekovai svarstė, kad tai tiesiog dabartinės valdžios noras pasirodyti viename politinio karo su Maskva frontų.
„Juk ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas negyvens Kremliuje su saule. Reikia žiūrėti į ateitį“, – taip „Lietuvos rytui“ dūsavo vienas diplomatas.
Prekyba dar neapmirė
Atsisakęs ką nors samprotauti apie valdžios sprendimo motyvus atašė Rusijoje R.Petkevičius pripažino, jog tokia pareigybė galbūt ir neturi labai didelės reikšmės prekybinių santykių būklei, perspektyvoms, ryšių paieškoms.
Mat gana intensyviai bendradarbiauja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba su analogiška Rusijos institucija.
Tačiau kalbėdamas su „Lietuvos rytu“ R.Petkevičius nesutiko, kad žemės ūkio prekybos apimtis tarp Rusijos ir Lietuvos sumažėjo tiek, kad šiuo metu net Japonija tapo svarbesnė mūsų šaliai.
„Į didžiulę Rusijos rinką patenka daugelis lietuviškų prekių, net tų, kurios neva yra draudžiamos sankcijomis. Vieša paslaptis, kad tų sankcijų neretai išvengiama, – formaliai pakeičiama tik importo šalis.
Aš ir pats kartais atvežu lietuviško sūrio kolegoms rusų diplomatams, kurie juo labai džiaugiasi. Be to, neslepia, kad ir patys gauna kitais keliais“, – sakė R.Petkevičius.
