Žolinė švenčiama visose Lietuvos katalikų bažnyčiose kaip pati seniausia ir garbingiausia švč. Mergelės Marijos garbinimo šventė. Jos metu šventinamas šiųmetis derlius. Rumšiškėse ši šventė ypatinga, nes kasmet sultraukia gausų būrį žmonių.
Į 16 metus muziejuje organizuojamą renginį žmonės iš įvairių Lietuvos kampelių atvyko ne tik automobiliais, bet ir autobusais, iš Kauno plaukė laivais.
Tradiciškai renginys prasidėjo pamaldomis. Po jų pašventinus gėles, žolynus, javus, daržoves ir duoną, žmonės pasklido pramogauti po muziejaus sodybas.
Ligi šiol laikomasi senovinio papročio, kad parsinešus žolynus iš bažnyčios, juos reikia sudžiovinti, po to užkišti ant aukšto, klėties,
tvarto, kad perkūnas netrenktų. Šie žolynai laikomi tarsi namų globėjais.
tvarto, kad perkūnas netrenktų. Šie žolynai laikomi tarsi namų globėjais.
Šįmet daugiausia linksmybių vyko Aukštaitijos kaimo sodybose. Šventė nukėlė į praėjusį amžių: kelionės laiku programos dalyviai – muziejininkai ir savanoriai – pakvietė lankytojus kartu patirti XX amžiaus 3–4 dešimtmečių šventadienio kaime nuotaiką.
Teatro mėgėjų laukė Liudvinavo teatro „Žalias sodas“ spektaklis ir Kauno šunų dresūros mokyklos „Reksas“ atstovų šou programa: vežimo tempimas, šuniukų futbolo ir krepšinio rungtynės, įvairūs cirko triukai.
Šventės svečiai žaidė kaimiškus žaidimus, turėjo galimybės pajodinėti ar pasivažinėti arklių traukiamais vežimais, ragauti lietuviškų tradicinių valgių, o svarbiausia – išmokti rišti Žolinių puokštę.
Po muziejaus sodybas vaikštinėjo įvairiomis puokštėmis ir gėlių vainikais nešinos moterys bei vaikai.
Puokštė – svarbiausias Žolinės šventės atributas. Senovėje sakydavo: „Jeigu per Žolinę neturėsi rankoje gėlių, velnias į ją įkiš savo uodegą.“
Idėjų, kaip susirišti Žolinės puokštę, buvo galima pasisemti atskirų Lietuvos regionų puokščių parodoje. Puokštėse puikavosi ne vien žolynai, bet ir vaisiai bei daržovės. Kūrėjai į puokštes įrišo obuolius, kriaušes, morkas, agurkus, kopūstus, cukinijas.
Žolininkė iš Rumšiškių Rasa Žumbakienė pasakojo, jog kiekvienas augalas turi skirtingų galių, todėl žinantys, ką jie simbolizuoja, gali išvengti ligų ir nelaimių, prisišaukti sėkmę ir turtą.
Žolininkė tikino, kad norintiems žiemai prisirišti gardžiai kvepiančių ir vaistingų augalų bei vantų, dar nevėlu laukuose prisirinkti žolynų. Buvo galima sužinoti, kurie žolynai tinkami smilkyti, kaip žoleles panaudoti buityje švarai palaikyti, grožiui ir sveikatai.
Kitos žolininkės tikino, jog Žolinių dieną surinkti javų grūdai neša sėkmę ir pinigus. Jų teigimu, piniginėje būtina nešiotis tris per Žolinę surinktus grūdus.
