Keli apleisti, griūti pradedantys mediniai trobesiai, šabakštynas, ant lazdų ir virvių sukabinti, iš konteinerių ištraukti drabužiai, tarp medžių ir žolėje besimėtntys batai, plastmasiniai kibirai, veidrodžiai, popieriai, kosmetikos buteliukai.
Didžiausiame ir giliausiai stūksančiame name girdėjosi lojantys šunys. Jų gelbėti pirmadienį atvažiavo tarnybos.
Šunys slėpėsi miške
Į kraupią landynę atvyko Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT), „Nuaro“ ir Garliavos apylinkių seniūnijos atstovai. Jie gaudė E.Zujuvienės landynėje laikomus šuniukus, į plastikinius maišus dėjo jos sukauptas šiukšles.
„Šįkart sugavome 8 šuniukus. Bet jų yra ir daugiau. Jie atpažįsta svetimus žmones ir slepiasi miške. Čia reikėtų nuolat tykoti ir juos gaudyti“, - pasakojo „Nuaro“ gyvūnų prieglaudos darbuotoja Eglė Mulevičiūtė.
Tai jau ketvirtas ar penktas kartas, kai specialistai atvažiuoja ir išsiveža sugautus keturkojus. Bene daugiausia jų – 23 – iš lūšnyno jie išvežė dar gruodžio mėnesį.
Panašu, kad ir po šio vizito miške liko šunų. „Ką tik buvome kitoje miško pusėje. Šunelių lojimas girdisi ir ten. Sunku pasakyti, kiek jų yra. Matyt, jie išsigando ir slepiasi“, - pasakojo Garliavos apylinkių seniūno pavaduotojas Rytis Venckus.
Šunų šeimininkės rasti tarnautojams pirmadienį nepavyko. „Buvome išvykę apžiūrėti aplinkos. Nerandame jos ir net nežinome, kur gali būti prisiglaudusi“, - sakė R.Venckus.
Pirminiais duomenimis, moteris neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, o sąvartynu paversta teritorija priklauso kitiems žmonėms.
Jis žadėjo, kad stengsis, jog toks E.Zujuvienės elgesys nepasikartotų, tačiau aptverti teritorijos, kad moteris į ją nepatektų, negali, nes tai privati valda.
Ieškos naujų šeimininkų
Prišnerkštas buvo ne tik kiemas, bet ir trobesys, kuriame glaudėsi šunyčiai.
„Viduje – panašiai kaip ir lauke. Viskas apversta, pridėliota daiktų, visur pilna šunų išmatų. Kvapas – pelėsio, niežų, grybelio, bet ne pūvančio sąvartyno. Viską, kas valgoma, matyt, suėdė šuniukai“, - kalbėjo E.Mulevičiūtė.
Matyti, kad išlaisvinti keturkojai kentėjo nuo niežų, jų kailis nuplikęs, oda – sukąsta. Ėdesio šunims taip pat stigo.
Mažylius E.Mulevičiūtė nuvežė veterinarui. Kai jie bus pagydyti, apsigyvens šunų prieglaudoje Užliedžiuose. Ten jie lauks naujų šeimininkų.
„Mažiems šuniukams prisitaikyti prie normalaus gyvenimo lengviau. Sunkiau suaugusiems šunims. Jie ne taip greitai mokosi“, - pasakojo prieglaudos darbuotoja.
Ėdė vieni kitus
E.Zujuvienė pusiau laukinius keturkojus laikė apleistoje lūšnoje, iš kurios jie išlįsdavo į mišką ir ne juokais drumsdavo kaimynų gyvenimą.
Kaimynai kartą matė, kaip stipresnieji bandė suėsti mažesnį.
„Paskambino jos kaimynė, išsikvietė mus. Moteriai pagailo šuniuko, kurį draskė kiti penki, stipresni.
Galėjome dėže tą šuniuką uždengti, bet nespėjome. Tas suluošintas ir apkramtytas pabėgo kartu su savo skriaudikais“, - pasakojo seniūnijos darbuotojas Ivanas Rimovas.
Jis pirmadienį su dviem kolegom mėžė E.Zujuvienės į mišką sutemptas šiukšles. Vyrai pakraupę kalbėjosi, kad neužtks nė 300 maišų, kuriuos atsivežė.
„Čia baisiau negu Lapių šiukšlyne. Reiks kelių savaičių, kad būtų švaru. Trečiadienį atvažiuos pirma mašina, pradėsime vežti“, - kalbėjo I.Rimovas.
Pati miega miške
„Ten – tragedija. Šunys nevaldomai veisiasi. Moteris neturi veisėjos dokumentų ir žemė ten ne jos“, - pasakojo Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotojas Linijus Valiuška.
Išeitis – rasti žemės savininkus, kad šie paduotų moterį į teismą už savavališką veiklą jų teritorijoje. Teismas, anot. L.Valiuškos, galėtų skirti E.Zujuvienei ekspertizę, galbūt nukreiptų gydymuisi.
„Jei savininkas neatsirastų, savivaldybė turėtų duoti į teismą. Moteris turėtų būti apgyvendinta globos ar senelių namuose.
Kiek girdėjau, ji miega miške, moteriai jokia ne problema ant kelmelio nusnausti“, - kalbėjo L.Valiuška.
Moteris pagalbos atsisako
Lietuvoje kankinančiomis sąlygomis gyvūnus laikančių žmonių yra ne vienas. „Pamenu atvejį Kaune, penktame daugiabučio aukšte moteris buvo sukaupusi dar didesnį sąvartyną. Ji turėjo katę ir šunį.
Bet ta moteris buvo lengvai sukalbama, ji išvažiavo į ligoninę sveikatos pataisyti. Tuomet ir gyvūnus paėmėme, ir butas buvo sutvarkytas.
O šiuo atveju moteris konfliktiška. Nėra būdo per prievartą priversti žmogų keistis, ieškoti pagalbos.
Ir šuniukus surinkti būtų žymiai lengviau, jei ji bendradarbiautų. Ji juos lengvai pagautų, nes yra juos šėrusi, todėl šunys jos klausytų“, - aiškino šunų prieglaudos darbuotoja E.Mulevičiūtė.
Jos įsitikinimu, pirmiausia pagalbos reikia E.Zujuvienei, kad ji susivoktų, į kokią situaciją pateko. Tačiau pastaruoju metu moteris kone slapstosi, vengia susidūrimo su žmonėmis.
Atsivežė būrį šunų
E.Zujuvienė prieš daugiau nei metus atsikraustė į apylinkes. Su savimi atsivežė 20 šunų. Iš pradžių ji mielai bendravusi su netoliese gyvenusia kaimyne.
„Kalbėdavomės apie kasdienius dalykus. Ji pasakojo, ką dirba, minėjo, kad kartais pavalo valgyklas. Ji neturi namų. Minėjo apie seserį Vilijampolėje, bet jos nebendraujančios“, - apie E.Zujuvienę pasakojo 80-metė kaimynė Marija.
Jos močiutei priklausė žemė, kurioje E.Zujuvienė susitempė šiukšles ir šėrė šunis, kurie nevaldomai dauginosi. Tačiau kam dabar sklypas priklauso, moteris sakė nežinanti.
„Labai gaila šuniukų. Tris parsinešiau ir auginu. Jie nesupranta, kad yra iš ten. Likusiems vis nunešu sriubos, duonos, batono, pieno. Ji irgi juos šeria – traškučiais, konservais, mėsa, šunų maistu“, - pasakojo Marija.
