Teisininkų parengtame dokumente Vilniaus valdžiai teigiama, kad sostinės savivaldybės skelbtame konkurse šis projektas buvo vienintelis, atitikęs konkurso sąlygas, ir pagal nuostatus turėjo tapti laimėtoju. Už šį projektą jau sumokėta ir didžioji dalis premijos (4 tūkst. eurų iš numatytų 5 tūkst.).
„Man, kaip verslininkui, gaila, kad lėšos naudojamos taip neišmintingai. Gal iš tikrųjų paminklo J.Basanavičiui nereikėjo? Bet laiku sustokime, paaiškinkime.
Kam skelbti konkursus?“ – kalbėjo „Klaipėdos komprojekto“ direktorius Michailas Panovas.
M.Maziliauskas „Lietuvos rytui“ aiškino, kad jei nepavyks susitarti su Vilniaus valdžia gražiuoju, bus kreiptasi į teismą: „Noriu apginti menininko teisę realizuoti kūrinį, kuris laimėjo konkursą.“
Šis menininkas pasiūlė aikštę prieš Nacionalinės filharmonijos pastatą išgrįsti šviesiais akmenimis, o Aušros Vartų ir Subačiaus gatvių sankryžoje pastatyti veidrodinio plieno ir stiklo konstrukciją „Aušros bokštas“.
Viduje būtų įrengtas simbolinis J.Basanavičiui skirtas muziejus ir laiptai, kuriais pakilus galima išvysti aušrą.
18 metrų bokštas atsidurtų istorinėje Vilniaus bokštų ašyje nuo Gedimino pilies iki Aušros vartų. Iš kitos aikštės pusės žaliuotų kadagių giraitė.
Paminklo J.Basanavičiui idėjų konkurse šiais metais dalyvavo 16 projektų, tačiau netgi 15 jų esą neatitiko paskelbtų sąlygų.
Tačiau ekspertų komisija pirmąją vietą skyrė Gedimino Piekuro, Gedimino Antano Sakalio ir Algirdo Rasimavičiaus projektui.
