Arūnas Karaliūnas. Medkirčiai prieš Kauno gyventojus. Kodėl įsiplieskė karas?

Tuo tarpu savivaldybės arba verslo struktūrų atstovai tikina, kad
sparčiai atsinaujinančiame mieste pokyčiai neišvengiami. Kas teisus ir
kaip būtų galima išvengti konfliktinių situacijų?

Pro buto langą regėti žaliuojančias liepas ar klevus, ant jų šakų
striksinčius sparnuočius – kiekvieno miesto dulkėmis springstančio
gyventojo svajonė. Tokiais reginiais gali džiaugtis ne miesto
pakraštyje, o net pačiame centre įsikūrę kauniečiai.

Iš Europos didmiesčių atvykę žmonės nepaliauna stebėtis, kaip pavyksta
išsaugoti tiek daug žalumos, jiems sunku patikėti, kad žaliųjų zonų
neužėmė statybininkai.

Kauniečiai piktinosi, kai žaliuojantys medžiai buvo pjaunami Vytauto
prospekte, Miško ir Zanavykų gatvėse, nors šie darbai buvo iš anksto
suderinti ir aplinkos apsaugos specialistai išdavė visus būtinus
leidimus.

Jų neįtikino ir savivaldybės atstovų paaiškinimai, kad dauguma kertamų
medžių yra seni ir ligoti. Negana to – nepašalinus jų šaknų neįmanoma
pakloti naujos šaligatvių dangos, tiesti naujų komunikacijų, remontuoti
gatvių.

Ar kauniečiai liktų patenkinti, jeigu dėl medžių išsaugojimo būtų
atsisakyta visų šių darbų?

Kai vėtros išlaužti medžiai arba nudžiūvusios šakos suniokoja greta namo
stovinčius automobilius, pasipila sutartinis priekaištų choras, kodėl
niekas neįvertino medžių būklės ir laiku nepasirūpino jų pašalinti.

Dėl nutrauktų elektros laidų ir užtvertų gatvių tenka šauktis gelbėtojų
pagalbos, o vieninteliu šviesos šaltiniu tampa žvakės liepsna. Kai kam
taip nutiko šiemet pirmąją Velykų dieną, iškritus neįtikėtinai gausiam
sniegui.

Žmonių neįtikina ir pažadas vien šiais metais Kaune pasodinti apie 1700
jaunų medelių, kurie geriau pritaikyti augti mieste. Argumentai išties
rimti: medžiui užaugti reikia bent dešimtmečio, todėl jo teikiamu
pavėsiu galbūt galės naudotis tik ateities kartos.

Kauniečių džiaugsmą dėl prasidėjusios požeminės automobilių stovėjimo
aikštelės statybos Vienybės aikštėje pakeitė pyktis dėl darbų pradžioje
išpjautų maždaug 30 medžių. Žmonės išsigando, kad gali nelikti net 1920
metais Vaižganto ir Vydūno sodinto ąžuolo.

Pasak vietos gyventojų, kai kurie garbaus amžiaus žmonės net verkė
regėdami šį vaizdą visam miestui ypatingoje vietoje, kuri glaudžiai
susijusi su svarbiausiais visos šalies istorijos etapais.

Galbūt netoliese įsikūrusiems kauniečiams požeminė aikštelė išvis
nereikalinga, tačiau netoliese jau veikia vienas verslo centras,
prasidėjo „Pramprojekto“ atnaujinimas. Jame taip pat dirbs žmonės,
kuriems reikės vietos automobiliui pastatyti.

Jeigu manysime, kad požeminė automobilių aikštelė miestui
reikalinga, kito pasirinkimo nėra. Tiesiog neįmanoma jos įrengti
nepašalinus medžių.

Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja R.Savickienė
pranešė, kad už teisę pašalinti medžius statybas vykdanti įmonė miestui
sumokėjo 13,3 tūkst. eurų kompensaciją.

Šie pinigai bus skirti naujiems medžiams įsigyti ir sodinti. Po
rekonstrukcijos žalioji zona užims maždaug trečdalį Vienybės aikštės
ploto, o žaliojo ploto zona bus atkurta ten, kur ji buvo anksčiau –
priešais dabartinį BLC pastatą.

Galbūt galutiniu rezultatu liks patenkinti ne tik verslininkai ir
architektai, bet ir gretimų daugiabučių gyventojai. Per 150 metų aikštė
ne kartą keitėsi, tačiau išliko ir turi galimybių tapti dar patrauklesne
vieta.

Įvertinus statybų mastą Kaune šiomis dienomis kauniečius slegiantys
rūpesčiai dėl kertamų medžių po dešimtmečio gali atrodyti nereikšminga
smulkmena, o po ilgokos pertraukos mieste apsilankę užsieniečiai
svarstys, kad Kaunas išties tapo europietišku miestu, kuriame žalumos
gerokai sumažėjo.