Ketvirtadienį popiet Raudondvario pilyje (Kauno r.) susitiko sveikatos ministras A.Veryga, švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, Kauno rajono meras Valerijus Makūnas bei specialistai iš Kauno ir Kauno rajono.
A.Veryga pasiūlė mokykloms priimti iššūkį ir pailginti moksleivių pietų pertrauką bei įvesti švediško stalo principą.
„Mums, suaugusiems, atrodo, suprantama, kad pietų pertraukai turime valandą. Vaikai to neturi. Kokios maitinimosi kultūros juos mokome? Kas atsitinka su vaikais, kurie pradinėse klasėse eina pietauti 10-11 val.? Suaugę paprastai taip nedaro, o vaikus mes spaudžiame į kampą“, - kalbėjo ministras.
Jo įsitikinimu, valandos pietų pertrauka būtų ir poilsis, ir pakankamas laikas kultūringai pavalgyti, o ne ryti beveik atsistojus.
A.Verygai pasisakė ir už švedišką stalą.
„Turime problemų, kai daug maisto yra išmetama. Išteklius galima būtų skirti kokybiškesniam maistui ar pagalvoti, ką vaikams pasiūlyti įdomiau pavalgyti.
Vaikai išrankioja tai, kas jiems patinka, nesuvalgo tiek kalorijų, kiek mes norime“, - dėstė ministras.
Visos dienos mokykla
Pietų pertraukos ilginimui bei švediškam stalui pritarė ir švietimo ir mokslo ministrė. „Realybė yra ta, kad pietų pertraukos yra nepakankamai ilgos, yra sudėtinga pavalgyti. Maistą sudėti į save laiko užtenka, bet ar tai formuoja sveikos mitybos įgūdžius?
Taip, kyla ugdymo tvarkaraščio sudarymo klausimai, bet galimybės yra. Reikia kūrybiškumo, tvarkaraščius labai norint sudėlioti yra įmanoma.Tai būtų mažas žingsnelis link visos dienos mokyklos“, - susitikime teigė J.Petrauskienė.
Kauną ir Kauno rajoną ministrai kvietė pradėti pilotines programas. „Kauno rajone jau yra buvę įvairiausių iniciatyvų dėl vaikų mitybos organizavimo. Kauno miestas taip pat rodo inicicatyvos, vyksta daug gerų dinamiškų pokyčių. Mūsų noras būtų pabandyti Kaune ir Kauno rajone, o tada kaip pavyzdį pristatyti kitose Lietuvos dalyse“, - sakė A.Veryga.
Kauno rajono specialistai tvirtino, kad kitose Vakarų šalyse jau yra įgyvendinamos panašios iniciatyvos. „Švedijoje vaikų pietų pertrauka yra 1 valanda. Jie taip pat turi švediškus stalus. Tai tikrai sumažina išmetamo maisto kiekį.
Valgykla ten yra vieta, kur vaikai gali pailsėti. Virtuvėse iškabintos vaikų nuotraukos, parašoma, kas kam yra alergiškas“, - pasakojo Kauno rajono švietimo specialistė.
Siūlys kelioms mokykloms
Kauno rajono švietimo ekspertai buvo linkę keliose mokyklose pabandyti įvesti ilgesnę pietų pertrauką ir švedišką stalą.
„Pasitarę su direktorių asociacija, galėtume keliose pradėti. Yra jaunimo mokykla, kur jie turi ilgesniąją pertrauką. Taip pat turime Nemuno daugiafunkcį centrą, kuris turi valgymo kultūros tradicijas. Bandytume rasti tris-penkias mokyklas.
Pagrindinis sutarimas bus su mokytojais. Nes pagrindinis klausimas, ką vaikai darys, jei jie nevalgys. Išbėgs į gatves ir negrįš. Galbūt mokyklose turi atsirasti viešosios erdvės, minkštasuoliai.
Labai gražiai nuskambėjo terminas dienos mokykla. Kai kuriems vaikams mokykla yra pirmi namai“, - sakė Kauno rajono vicemerė Rasa Šnapštienė.
Specialistai atkreipė dėmesį, kad kils kelios problemos: vaikams nebus kur leisti laiką per valandos pertrauką – mokyklose trūskta aktyvaus ar pasyvaus poilsio erdvių. Kita problema, kad valgyklos nesutalpins visų mokyklos mokinių, mat yra per mažos.
Pailgintai pertraukai greičiausiai sunkiai pritars ir tėvai, kurie nuolat kovoja už vaikų galimybę po pamokų lankyti muzikos, dailės mokyklas.
Daugelyje mokyklų moksleivių pietų pertrauka trunka 20-25 minutes. Kai kuriose mokyklose pietų pertrauka pailginta iki pusvalandžio.
Kauno rajone yra 55 valstybinės ugdymo įstaigos. Jose mokosi per 12 tūkst. valgytojų.
