Valdas Bartasevičius: kur akademinės laisvės ribos?

Būtų galima sakyti, kad tai tik mokslo įstaigos reikalas, bet šiuo atveju kalbama apie vieną Sąjūdžio kūrėjų V.Radžvilą, tapusį kone didžiausiu euroskeptiku Lietuvoje ir savo pažiūras skleidžiantį Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (TSPMI).

Įžvelgęs pasikėsinimą į akademinę laisvę, V.Radžvilo jau šoko ginti Kovo 11-osios Akto signataras A.Sakalas, laiške TSPMI direktoriui R.Vilpišauskui pareiškęs, kad susidariusi situacija jam primena sovietinius laikus, kai iš profesūros buvo reikalaujama nenukrypti nuo marksizmo-leninizmo standartų.

Tačiau kas realiai atsitiko? Jei V.Radžvilas būtų atleistas, gal ir vertėtų net jo pažiūroms visiškai nepritariantiems žmonėms susirūpinti, ar demokratinės Lietuvos universitetams netrūksta demokratinės dvasios, bet nieko panašaus nenutiko – jis toliau profesoriauja.

Tik dabar jo vienas kursų nebebus privalomas.

Išskirtinis atvejis – kad tai padaryta jo paskaitų klausiusių studentų grupės prašymu. Pranešta, kad peticiją pasirašė 9 iš 10 studentų.

Nėra jokių požymių, kad jie tai darė TSPMI administracijos įkalbėti. Jeigu taip būtų, kas jau kas, bet studentai tikrai netylėtų.

Pats V.Radžvilas kaltina vieną studentę, dirbančią Europos Komisijos atstovybėje Lietuvoje, kad ji ragino studijų draugus boikotuoti jo kursą ir buvo skundo autorė.

Jei tai ir tiesa, ar čia yra koks kriminalas? Juk bet kurias bendruomenines akcijas kas nors inicijuoja, o studentė tikrai neturi jokių svertų priversti bendramokslius jai pritarti.

Gal reikėtų tik pasidžiaugti, kad TSPMI mokosi savarankiškai mąstantys, pilietiški studentai, gebantys atsispirti V.Radžvilo, pasižyminčio įtaigiu dėstymu ir mokėjimu kurti logišką ideologinę konstrukciją net kai ji plėtojama remiantis klaidingomis pradinėmis prielaidomis, apžavams.

Anksčiau buvo galima pastebėti priešingą tendenciją – ES institucijose dirbantys lietuviai stebėdavosi, kad iš TSPMI atvykę studentai, ypač pirmų kursų, neretai išsakydavo mintis, labai artimas britų euroskeptiko, galiausiai išvedusio Didžiąją Britaniją iš ES, N.Farage’o pažiūroms.

Net galėjo susidaryti gal ir klaidingas įspūdis, kad TSPMI – savotiška euroskeptikų kalvė, o Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas – euroentuziastų tvirtovė.

Skirtingi konkuruojantys universitetai būtų tik gėris, bet padėtis nėra normali, jei, kaip rašo V.Radžvilo dėstomu Europos idėjos istorijos kursu nepatenkinti studentai, jo euroskeptiškos pažiūros iškreipia supratimą apie ES, kuri nuolat lyginama su Sovietų Sąjunga ir aiškinama, jog Bendrija jau žlugo.

Nereikia nė klausytis jo paskaitų – tokias pat mintis jis skelbia ir anaiptol ne mokslinėje spaudoje. Išvis kiltų klausimas, kiek moksliška lyginti laisva tautų ir valstybių valia susikūrusią ES su dešimtis milijonų žmonių pražudžiusia viena baisiausių XX amžiaus tironijų – sovietine imperija.

Juo labiau kad, studentų tvirtinimu, V.Radžvilas jiems parenka ir tik jo pažiūras atitinkančią literatūrą. Bet tuomet tokios studijos – jau ne mokslinis Europos idėjų pažinimas, o prieš ES nukreipta propaganda.

Lieka tik stebėtis, kad tik sukilus studentams privalomas euroskepticizmas taps pasirenkamuoju, nors tai turėjo padaryti pati TSPMI ir dar pasiūlyti konkuruojantį kito dėstytojo pasirenkamąjį kursą.

Todėl tai ne akademinės laisvės suvaržymas, o jaunų protų išlaisvinimas iš agresyvaus TSPMI kažkodėl privalomu paversto euroskepticizmo, priešingo Lietuvos pasirinktai vertybinei krypčiai.