Toks sprendimas buvo priimtas, atsižvelgus į Mokesčius inspekcijos patikrinimo išvadas – šios įstaigos specialistai aptiko vos kelių šimtų eurų trūkumą, nors abejonių kėlė šimtatūkstantinės sumos.
Byla nutraukta, neįžvelgus nusikaltimo sudėties.
Profesorius buvo apklaustas specialiuoju liudytoju – tai reiškė, kad jam bet kada galėjo būti pareikšti įtarimai, tačiau tai nebuvo nepadaryta.
Į pareigūnų akiratį buvęs pretendentas į Seimą pateko po to, kai buvo paviešintos jo turto ir pajamų deklaracijos.
Praėjusiais metais J.Pundzius nurodė po savo tėvo plungiškio Aloyzo Pundziaus mirties 2014 metais paveldėjęs 1,5 mln. eurų vertės turtą, iš jų 752 tūkst. eurų – piniginėmis lėšomis.
Tiesa, vėliau J.Pundzius aiškino, jog įsivėlė klaida – deklaracijoje šie skaičiai turėjo būti įrašyti ne eurais, o litais.
Pagal A.Pundziaus 2002 metais pateiktą deklaraciją jis turėjo 9664 litus piniginių lėšų ir 158 tūkst. litų vertės nekilnojamąjį turtą.
Net ir skaičiuojant litais tokios sumos, kokia susikaupė 2014 metais, A.Pundzius negalėjo sukaupti pagal legalias savo pajamas.
Mokesčių inspekcija suskaičiavo, jog gavęs daugiau negu 662 tūkst. litų pajamų J.Pundzius nesumokėjo valstybei 15 proc. gyventojo pajamų mokesčio – per 93 tūkst. litų (apie 27 tūkst. eurų).
Vėliau šią Mokesčių inspekcijos reikalaujamą sumą medikas sumokėjo.
Mokesčių prievaizdai tikriausiai todėl savo patikrinime ir neįžvelgė didelių trūkumų.
Neaišku, kas ir kaip sukaupė turtą
2014 metų sausį mirus J.Pundziaus tėvui gydytojui Aloyzui Pundziui, jo sūnus 2014 metų balandį iškvietė antstolį į namą Plungėje, kuris priklausė A.Pundziui.
Antstolis Raimundas Stanislauskas šiame būste užfiksavo didelį turtą – 110 tūkst. eurų, 350 tūkst. litų, 7 tūkst. JAV dolerių, 13 aukso ir 10 sidabro monetų, 11 aukso laužo gabaliukų.
Kokie aitvarai iš tikrųjų sunešė turtą J.Pundziui, taip ir lieka neaišku.
R.Stanislauskas ant stalo nufotografavo visą lobį – pluoštus eurų, dolerių, litų, krūvas aukso ir sidabro.
Tačiau antstolis paties lobio suradimo momento nematė, todėl nežinia, kur ir kada jį aptiko J.Pundzius – tėvui priklaususiame name ar kurioje nors kitoje vietoje.
Nėra netgi tvirtų įrodymų, kad tai – A.Pundziaus, o pavyzdžiui ne jo sūnaus sukauptos gėrybės.
Po A.Pundziaus mirties visas jo turtas atiteko vienam iš šešių jo vaikų – J.Pundziui.
Tačiau testamente konkreti suma nebuvo įvardyta.
„Visą savo turtą, kad ir kur jis būtų ir iš ko susidėtų, po mirties palieku savo sūnui Juozui Pundziui“, – tokią valią 2008 metais išreiškė A.Pundzius.
Įstatymuose – didžiulės skylės
Baudžiamosios atsakomybės J.Pundzius išvengė, nors ir nepateikė neginčijamų įrodymų, jog visas šis lobis yra legalios pajamos. Nėra ir tvirtų duomenų, kad tai – jo tėvui priklausęs turtas.
Lietuvoje nėra įstatymo, kuris įpareigotų paveldėtojus įrodyti, jog jiems paliktas turtas buvo įgytas teisėtais būdais.
Todėl kiekvienas neteisėtai praturtėjęs asmuo, pasikvietęs antstolį, turi galimybę suvaidinti, jog turtas priklausė velioniui.
Be to, turtą konfiskuoti galima tik įrodžius, jog jis gautas iš nusikalstamų pajamų.
Pavyzdžiui, jei korumpuotas valdininkas ar mafiozas negali pagrįsti, iš ko susirentė dešimt pilaičių, konfiskuoti turto būtų galima tik už tiek, kiek jis pagal surinktus įrodymus paėmė kyšių arba realizavo narkotikų. Visa kita liktų nepaliesta.
Tokiomis įstatymų spragomis naudojasi abejotinais keliais pralobę veikėjai, o teisėsauga ir teismai bejėgiškai nuleidžia rankas.
